Iki š. m. balandžio 26 dienos Angelų muziejuje-Sakralinio meno centre (Vilniaus g. 11, Anykščiai), kviesime išvysti dailininko Adomo Galdiko (1893–1969) XX a. 5–7 deš. išeivijoje sukurtų eskizų, piešinių ir nutapytų paveikslų parodą iš Žemaičių muziejaus ALKA rinkinių.
Adomas Galdikas (1893–1969) – vienas žymiausių moderniosios lietuvių dailės tapytojų, grafikų, scenografų – pirmasis, siekęs sujungti liaudies ir moderniojo meno pasiekimus. Galdiko įvairiapusiškumą liudija platus kūrybinis laukas: dailininkas visą gyvenimą daug tapė, dirbo grafikos srityje – (lakštinė, iliustracinė knygų grafika, plakatai, kūrė pašto ženklus ir lietuviškus banknotus), apipavidalino daugiau nei 15 Valstybės teatro spektaklių, aktyviai reiškėsi ir pedagoginėje sferoje. Kūrė natiurmortų, pano Lietuvos paviljonams tarptautinėse parodose Paryžiuje ir Niujorke. Galdikas daugiausia tapė peizažą, mažiau kūrė portretų bei figūrinių kompozicijų.
Autoriaus kūrybą veikė daug XX a. modernių meno krypčių, menininko išskirtinis smalsumas, nuolatinis domėjimasis pasauliniu moderniosios dailės kontekstu, kelionės ir lankymasis užsienio parodose paties kūryboje atsiskleidė įvairiais stilistiniais posūkiais. Galdikas, jungdamas modernų ir liaudies meną nuolat ieškojo savito stiliaus – ankstyvojoje kūryboje pradėjęs nuo realizmo, simbolizmo, impresionizmo tapyboje evoliucionavo į neoromantinio tipo ekspresionizmą su kubizmo, fovizmo ir art deco bruožais.
Paroda skirta šviesaus atminimo kultūros mecenatės Beatričės Kleizaitės-Vasaris gimimo 100-mečiui. Kaip žinoma, B. Kleizaitė-Vasaris yra viena iš nedaugelio išeivijos kultūros asmenybių, atgimimo metais grįžusių į Lietuvą ir visas jėgas atidavusių jos kultūriniam atgijimui, meno puoselėjimui. Per tą laikotarpį susipažino ir susidraugavo su iškiliais lietuvių dailininkais Adomu Galdiku, Vytautu Ignu (Ignatavičiumi), Vytautu Kašuba, Kazimieru Jonynu ir kitais, domėjosi jų kūryba kaip meno istorikė. Mecenatės Vasaris pastangomis į Lietuvą parvežti šių užsienio lietuvių menininkų kūriniai. Aktyvi išeivijos visuomenininkė ir kultūros veikėja į Lietuvos muziejus grąžino tūkstančius lietuvių išeivijos menininkų kūrinių, o pati sukauptą dailės lobyną – per 400 kūrinių – padovanojo jos vardo menų galerijai.