Kurkliuose jau nuo XVII a. gyveno žydų bendruomenė. XIX a. pabaigoje čia buvo 257 žydai – jie sudarė 32 procentus visų miestelio gyventojų. Sinagoga žydams buvo ne tik maldos namai, bet ir svarbi bendruomenės susirinkimų vieta. Kurklių žydų religinė bendruomenė turėjo visas laisvam religijos išpažinimui reikalingas sąlygas – savo sinagogą ir rabiną.
Kurklių miestelyje žydų bendruomenė neturėjo savo kapinių, tad savo bendruomenės mirusiuosius laidojo Anykščių kapinėse.
Žydai Kurkliuose vertėsi smulkiuoju verslu. Čia veikė mėsinė, vaistinė, audinių parduotuvė ir net du malūnai. Miestelyje buvo registruoti 6 smulkieji amatininkai: kepėjas, siuvėjas, kurpius, krosnių mūrininkas, metalo apdirbėjas ir mėsininkas. Kai kurie iš šių asmenų gyveno gana pasiturinčiai, mat tuo metu Kurkliuose buvo registruoti net 3 telefono abonementai.
Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu (1923 m.) vykdyto gyventojų surašymo duomenimis Kurkliuose gyveno 181 žydų tautybės asmuo, o prieš Antrąjį pasaulinį karą – apie 90 žydų. Deja, Antrojo pasaulinio karo metais visa miestelio žydų bendruomenė buvo sunaikinta.
Kurklių sinagoga yra viena iš originaliausių Lietuvoje. Statybos techniko Povilo Jurėno suprojektuota ir 1936 m. prie nedidelio Dubelės upelio pastatyta sinagoga buvo suręsta iš sujungtų į sąsparas rąstų. Kurklių sinagogos tūris su paaukštinta kampine dalimi labai panašus į XVIII a. medinių sinagogų. Šių maldos namų patalpos išdėstytos per du aukštus, o virš pietinės pastato dalies iškilęs išskirtinis laiptinės bokštelis, nebūdingas litvakų sinagogoms. Visgi, ekstravagantiškas bokštelis buvo dekoruotas tradiciniais simboliais – dviem Dovydo žvaigždėmis. Pastatas pasižymi tradiciniu sinagogos išdėstymu: egzistavo atskira pagrindinė pamaldų erdvė ir moterų sekcija. Sinagogos langų rėmai išsiskyrė iš kitų Lietuvos sinagogų trikampio formos arkomis. Pokariu sinagoga buvo paversta sandėliu, todėl Aron hakodešo – spintos, kurioje laikomi Toros ritiniai, bimos ar kitų interjero detalių neišliko. Nuo 1990 metų Kurklių sinagoga buvo nenaudojama.
1993 m. Kurklių sinagoga grąžinta Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei.
2013 m. Europos žydų kultūros ir paveldo apsaugos ir populiarinimo asociacija įtraukė Kurklių sinagogą į programos „Žydų paveldo keliai“ maršrutą „Medinės sinagogos centrinėje ir rytų Europoje“ (tarp kitų 14 Lietuvoje išlikusių medinių sinagogų).
2014 m. pastatas įregistruotas Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre (unikalus kodas registre – 37596). 2015 m. objektas paskelbtas saugomu Valstybės.
2021 m. buvęs Kurklių sinagogos pastatas buvo restauruotas.
Vienas iš garsiausių žydų, kilusių iš Kurklių miestelio – Mešė Davidas Osinskis (1885–1952). Dar prieš karą į Didžiąją Britaniją emigravęs jaunas siuvėjas iš Kurklių, pasivadino Montague Maurice Burtonu ir įkūrė iki šių dienų klestintį drabužių parduotuvių tinklą „Burton“. 1929 m. jam jau priklausė 400 parduotuvių. 1936 m. Montague Burtonas atidarė didžiausią Didžiojoje Britanijoje siuvyklą, o Antrojo pasaulinio karo metais „Burton“ kompanija pagal valstybinį užsakymą ketverius metus siuvo uniformas ketvirtadaliui Didžiosios Britanijos kariuomenės. 1931 m. už nuopelnus industrinių ryšių srityje jam buvo suteiktas riterio titulas. Seras Montague Burtonas rėmė Kardifo, Kembridžo, Lydso, Oksfordo, Edinburgo universitetų studentus.
Kurklių sinagogoje lankytojai priimami:
nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, birželio–rugsėjo mėnesiais, 13:00–18:00 val.
Daugiau informacijos: mob. +370 604 02 993, mob. +370 630 08 100 arba el. p. sinagoga@amenucentras.lt
Bilietų kainos:
Suaugusiems 2 Eur
Moksleiviams*, studentams, pensininkams, asmenims su negalia 1 Eur
*nemokamai lankosi Anykščių rajono savivaldybės ugdymo įstaigų organizuotos moksleivių grupės, lydimos atsakingų asmenų.
Daugiau apie Kurklių miestelio žydų istoriją galite skaityti ČIA
A Jewish community lived in Kurkliai since the 17th century. At the end of the 19th century there were 257 Jews who made up 32% of the town’s population. The synagogue was not only a place of worship for the Jews, but also an important community assembly venue. The Jewish religious community of Kurkliai had all that was necessary for the free practice of faith: i.e., its own synagogue and rabbi.
The Jews of Kurkliai were engaged in small business. There was a butcher’s shop, a pharmacy, a cloth shop and even two mills. There were 6 registered small craftsmen in the town: a baker, a tailor, a shoemaker, a stove maker, a blacksmith and a butcher. Some of them were quite well off and even had telephone subscriptions. At the time there were three telephone subscribers registered in Kurkliai.
According to the population census carried out in Independent Lithuania in 1923, there were 181 Jews living in Kurkliai, before World War II there were 90 Jews. Unfortunately, during the Second World War, the entire Jewish community of the town was annihilated.
The Kurkliai Synagogue is one of the most original ones in Lithuania. Designed by Povilas Jurėnas, a construction technician, and built in 1936 by the Dubelė Creek, the synagogue was constructed from logs with interlocking corners. The size of the Kurkļiai Synagogue is very similar to that of wooden synagogues of the 18th century. The rooms of this house of worship were arranged over two floors, with a distinctive stairwell turret rising above the southern part of the building, which is unusual in Litvak synagogues. The extravagant turret was decorated with the traditional symbols of two Stars of David. The building had a traditional layout, with a prayer service space and a women’s section. Its window frames, differently from other synagogues in Lithuania, had triangular arches. After World War II the synagogue was converted into a warehouse, so no Bimah or other interior details such as the Aron Kodesh, a cabinet in which the Torah scrolls are kept, have survived. Since 1990 the Kurkliai Synagogue building was not used.
In 1993 the Kurkliai Synagogue was returned to the Community of Lithuanian Jews.
In 2013 the Kurkliai Synagogue was included into the itinerary of Jewish Heritage Routes by European Association for the Preservation and Promotion of Jewish Culture and Heritage and became part of the program Wooden Synagogues in Central and Eastern Europe (as one of 14 wooden synagogues preserved in Lithuania).
In 2014 the building was registered in the Register of Real Estate Culture Heritage (unique code 37596).
In 2021 the Kurkliai Synagogue building was restored.
Visitors are welcomed at the Kurkliai Synagogue:
Thursday through Sunday, June through September, 1:00 p.m. to 6:00 p.m.
For more information, please call +370 604 02 993, +370 630 08 100, or email sinagoga@amenucentras.lt
Ticket prices:
Adults €2
Schoolchildren*, students, pensioners, persons with disabilities €1
*School groups organized by educational institutions in the Anykščiai district municipality, accompanied by
responsible persons, visit free of charge.
Further information about the history of Jews in the town of Kurkliai can be found HERE
Naujienlaiškio prenumerata