Vilniaus knygų mugė prasideda!
Pasimatykime 3 salėje, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus stende 3.04
Jau rytoj mugėje kviesime įsigyti Anykščių menų centro, Pasaulio anykštėnų bendrijos ir kitų autorių leidinių:
1. Angelė Dūdienė „(Ne) pamiršti“
Leidinyje pristatoma archyvinė medžiaga, nuotraukos, prisiminimai apie Kurklių sinagogą, Kurkliuose, jų apylinkėse ir Anykščių krašte gyvenusius žydus. Trumpai pristatoma Kurklių miestelio praeitis, rašoma apie Kurklių miestelio medinę sinagogą, žydų politines organizacijas ir jų veiklą, pateikiami skaičiai iš Lietuvos centrinio valstybinio archyvo apie žydų tautybės vaikus, kurie mokėsi Kurklių pradžios mokykloje 1931–1940 m. Į leidinį pateko A. Dūdienės ir jai talkinusių moksleivių užrašytos žydų gyvenimo istorijos iš tarpukario laikų bei pasakojimai apie tragiškus Holokausto įvykius. Apie 20 knygelės puslapių skirti linksmiems nutikimams iš Kurklių žydų gyvenimo.
2. Jonas Junevičius, Rimantas P. Vanagas „Pasaulio Anykščiai“
Jubiliejinis albumas, išleistas pasitinkant Pasaulio anykštėnų bendrijos 30-metį. Albumas 152 puslapiuose sutelkė gražiausias Anykščių krašto nuotraukas, anykštėnų portretus, švenčių ir renginių akimirkas. Šio albumo puslapiuose ne vienas anykštėnas ras ir save, ir savo artimąjį. Knyga, išleista 500 egz. tiražu, puikiai pasitarnaus kaip graži dovana ar suvenyras.
3. Julija Tuskenienė „12 Anykščių krašto istorijų“
Knyga skirta jaunesniojo amžiaus vaikams. Autorės iliustruotoje knygoje pateikiami informaciniai tekstai ir įdomūs faktai apie įžymias Anykščių vietas. Prie kiekvienos istorijos pateikiamas klausimas, skatinantis vaikų smalsumą ir domėjimąsi krašto istorija, o naudodamiesi knygelėje pateiktais piešiniais vaikai gali kurti įvairias užduotis, tokiu būdu kūrybiškai įsitraukdami į mokymosi procesą. Ši knyga vaikams padeda geriau pažinti savo kraštą ir stiprinti jų identiteto suvokimą.
4. Kalendorius Rimantas Idzelis „Stotys“
Sieninis kalendorius, iliustruotas dailininko Rimanto Idzelio sukurtų polichromuotų medinių skulptūrų, vaizduojančių 1981–1988 m. sukurtas Kryžiaus kelio stotis, reprodukcijomis bei kunigo Justo Jasėno tekstais.
5. Kalendorius „Medžio šviesa“
Sieninis 2025–2027 metų kalendorius, iliustruotas dailininko Rimanto Idzelio sukurtų angelų skulptūrų reprodukcijomis.
6. „Metalo skulptorius Jonas Žukas“
Knyga-albumas apie vienintelį Anykščių krašte gyvenusį ir kūrusį medalininką Joną Žuką. Tai albumas, kaip viso savo gyvenimo apžvalga, kurioje J. Žuko kūryba suskirstyta į tris etapus. Pirmiausia buvę „Žaidimai“ – tuo metu, kai dar griežė altu simfoniniame orkestre ir susižavėjo juvelyrika, ėmė kurti papuošalus. Vėliau prasidėjo „Kūryba“ – medaliai, į kuriuos įdėjo visą savo širdį, triūsė kūrybinėje laboratorijoje, kurioje net musės neišgyvendavo, negailėdamas sveikatos. O visuomet šalia buvusi ir „Pareiga“ – įvairūs skulptūriniai užsakymai, padėję šeimai užsidirbti ir pragyventi, mat šventoji kūrybos dvasia duonos kasdieninės ne visuomet galėjo uždirbti.
7. Rimantas Idzelis „Stotys“ (knygelė)
Knygelė iliustruota skulptoriaus Rimanto Idzelio 1981–1988 m. sukurtų Kryžiaus kelio stočių reprodukcijomis bei kunigo Justo Jasėno tekstais.
8. Rimantas P. Vanagas „Gyvenimas pagal Petrą“
Knygoje rasite viską, ką šiandien galima pasakyti apie dievdirbį Petrą Blažį – „ir net daugiau“. Autoriaus nuomone, per keletą metų, kol buvo kauptos žinios šiai šimto puslapių knygelei, tapo aišku, kad jau niekas daugiau apie šį menininką, mirusį 1924 metais, nebepapasakos. Šalies muziejuose saugoma vos apie dešimtį P. Blažio drožinių ar jo kūrinių fragmentų, surinktų XX a. etnografinėse ekspedicijose ir tik taip išlikusių. Liko ir šio menininko monumentaliųjų kryžių, stovėjusių Anykščių krašto kaimuose ir kapinėse, atvaizdai senosiose fotografijose. P. Blažio prieš šimtmetį kurtų kryžių vis dar yra – tiesa, jie jau nebepanašūs į tokius, kuriuos anuomet kūrė menininkas, bet nykstantys jų siluetai vis dar mena kūrėją. Leidinį papildo Vijoletos Vanagienės sudarytas Blažių giminės medis, kuriame susietos septynios šios giminės kartos: nuo P. Blažio senelio Liudviko Blažio, gyvenusio XIX a. pradžioje, iki R. Vanago anūkų Gustės, Domanto ir Dainos, augančių XXI amžiuje.
9. Rimantas P. Vanagas „Iš vieno grumsto“
Nors Anykščiuose bei aplinkiniuose bažnytkaimiuose kelis amžius gyveno tūkstančiai žydų, nė vieno jų pavardė nepateko į muziejininkų rengtą mūsų krašto kūrėjų antologiją „Anykščių glėbyje“ (2018 m.). Matydamas šią spragą, rašytojas leidinyje „Iš vieno grumsto“ visuomenei pristato keturis, vienas į kitą nepanašius, autorius: Miriam Libenson, Rudolfą Baraniką, Solomoną Baruchą Komaiko ir Cecilą Helmaną. Knyga „Iš vieno grumsto“ iliustruota nuotraukomis ir įvairiais dokumentais.
10. Rimantas P. Vanagas „Nijolė Lituana“
Knyga apie Kolumbijos lietuvę, menininkę, žinomo Kolumbijos politiko mamą Nijolę Sivickas de Mockus (1925 –2018). Menininkės skulptūros iš oranžinio Andų molio buvo eksponuojamos parodose: Sidnėjuje, Karakase, Paryžiuje, Niujorke, Berlyne, Hamburge ir kituose įvairių šalių miestuose. Savo kūrinius ji paprastai pasirašydavo vardo ir pavardės inicialais NS, o kataloguose prie autorės pavardės būtinai būdavo žodis „Lituana“, tai yra lietuvė. Skaitytojai galės ne tik susipažinti su N. Sivickas darbais, kurių nuotraukos publikuotos knygoje (161–187 p.), bet ir sužinoti apie pokario Anykščiuose gyvenusį Nijolės tėvą Antaną Šivicką, kuris 1948 metais apsigyveno Anykščiuose, dirbo ambulatorijoje. Nuo 1949 m. jis – Anykščių poliklinikoje odos ir venerinių ligų gydytojas ir pirmasis Anykščiuose teismo medicinos ekspertas. Nepamirštas ir Nijolės sūnus, mokslininkas, politikas, Bogotos meras Antanas Mockus bei dukra Ismena, žymi endokrinologė, medicinos mokslų daktarė ir visus juos jungianti ištikimybė šeimai, pašaukimui ir Lietuvai. Knygoje yra visko – ir Kolumbijos, ir Lietuvos, ir Anykščių, žmogaus ryšio su žmogumi, meilės Tėvynei ir gimtajam kraštui.
11. Rimantas P. Vanagas „Žiemos nakties dangaus elegijos“
Knyga, skirta vieno žymiausių Anykščių krašto dailininkų Rudolfo Baraniko (1920–1998) gimimo 100-mečiui paminėti. Ši knyga – tai puiki akimirka atsigręžti į savo krašto istoriją. Knygoje pirmą kartą taip plačiai Lietuvoje pristatomas dailininkas Rudolfas Baranikas – nevienareikšmė asmenybė. Jo menas  – abstrakčioji tapyba. Anot autoriaus: „Reikėjo labai įsigilinti, kad paveiksluose pamatyčiau potekstę. R. Baranikas buvo netipiškas menininkas, netipiškas žmogus ir netipiškas žydas.“. R. Baranikas laikomas protesto menininku ir formalistu, tęsiančiu abstrakčiosios tapybos tradicijas, o jo tapyba apibūdinama kaip politinis abstrakcionizmas. Visa jo kūryba persmelkta sūnaus netekties ir yra neišvengiamybės, vadinamos mirtimi, meninis apmąstymas. Paveiksluose dominuoja dvi pagrindinės spalvos, juoda ir balta, lyg išorinio ir vidinio pasaulių regėjimas juodumos „šviesoje”. Lietuvos dailės muziejui jis dovanojo tris savo paveikslus antikarine tematika.
12. Vytautas Balčiūnas, Rasa Bražėnaitė „Sakralinio meno puoselėtojas monsinjoras Albertas Talačka“
Ši knyga – pirmasis bandymas suvokti ir įprasminti Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos ilgamečio klebono, Šv. Tėvo kapeliono, vieno iškiliausių priklausomybės laikų Lietuvos dvasininkų monsinjoro Alberto Talačkos (1921-1999) kultūrinius projektus Anykščiuose ir supažindinti su jo nacionalinės vertės kultūriniu palikimu. Puikiai išmanydamas sakralinį meną, turėdamas išlavintą skonį, per beveik tris dešimtmečius monsinjoras A. Talačka tipiniais bažnytinio meno kūriniais dekoruotą Anykščių bažnyčios interjerą ir šventorių nuo 1969-ųjų papuošė autentiškais profesionalių menininkų sukurtais darbais – vitražais, skulptūromis, paveikslais, bareljefais. Testamentu monsinjoras Anykščių parapijai padovanojo per visą gyvenimą sukauptą unikalią dailės kūrinių kolekciją, vertingą humanitarinę biblioteką bei reikšmingą archyvą, kurie pristatomi Sakralinio meno centre (Vilniaus g. 11, Anykščiai).
13. „Valdovai Anykščiuose. Nuo Kazimiero Jogailaičio iki Zigmanto Vazos“. Idėjos autorius Vytautas Balčiūnas, sudarytoja Rita Babelienė.
Knygoje pristatomi galimai Anykščių dvare lankęsi ir čia svarbius valstybei sprendimus priėmę Lietuvos didieji kunigaikščiai ir bendros valstybės valdovai. Istorikas Simonas Matulevičius ir dailėtyrininkė Dalia Tarandaitė iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus savo 2021 metais kultūros vakaruose skaitytus pranešimus apie karalius Anykščiuose papildė ir sudėjo į šį leidinį, taip pat panaudodami ir dvarvietėje surastus radinius bei gausius ikonografinius šaltinius. Pirmasis leidinys apie Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvarą, jo savininkus, karališkus vizitus pristatytas Anykščiuose per miesto gimtadienį, kai prieš 582 metus taip pirmą kartą karališka valia buvo užrašyti Anykščiai – Onixti.