Muziejų nakties Anykščiuose metu paminėtas išskirtinis įvykis. Anykščių šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios šventoriuje esančiame XVIII a. šeštojo ir septintojo dešimtmečių baroko pastate, š. m. gegužės 18 dieną 18 val., pristatyta ekspozicija „Anykščių Šv. Mato bažnyčios: šešių šimtmečių atminties pėdsakais”. Anykščių menų centras ir Anykščių šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia atveria visuomenei pasakojimą apie keturias šventoves nuo XV a. vidurio iki šių dienų. Per 250 metų stovintis ir pernai restauruotas sakralinis pastatas, kaip ir anksčiau įrengta varpinės bokšto panoramos ekspozicija, tampa Anykščių istorijos atvėrimo dabarčiai erdve.
Seniausiame Anykščių miesto pastate – šešių šimtmečių šventovių atmintis
Akivaizdu, kad labiausiai fotografuojamas pastatas Anykščiuose, kurio nuotraukos nepaliaujamu srautu talpinamos socialinių tinklų paskyrose – Anykščių Šv. Mato bažnyčia. Jos įtaiga tokia stipri, o įvairiais rakursais daromos nuotraukos tokios patrauklios, žavios, stebinančios ir mielos, kad šventovė jau daug metų fotografuojama kaip svarbiausias ir brangiausias miesto simbolis. Šventovė tapo visų – ne tik tikėjimo išpažinėjų, nesusijusių su religinėmis praktikoms, bet ir ieškančiųjų grožio, tų, kuriems svarbi amžiais žavinti sakralinė estetika, religinio meno įtaiga. Nauja paveldo komunikacijos samprata teigia, kad paveldas nėra nebylus, pasyvus, o priešingai – jis aktyviai pritraukia, stiprindamas žmoguje grožio pajutimą.
Tie, kurie šventovę fotografuoja stambiu planu, nuo tilto ar Šventosios upės pakrančių, Vyskupo skvero ar Ažupiečių, vis labiau ima pastebėti, kad raudonų plytų šventovės pastato krašte, link tilto pusės, boluoja vienaukštis ovalinis pastatas, beveik visas esantis už šventovės šventoriaus sienos: ant tarsi atskiros kalvelės, prigludusios prie šventoriaus kampo. Retas žino, kad šis sakralinio ansamblio pastatas yra restauruotas kokybiškus tyrimus atliekančios ir nedidelės apimties paminklus renovuojančios įmonės „Fixus Mobilis“, kuri 2022 m. atkūrė pirmapradį kaulinės pastato barokinio interjero grožį ir renovavo jo išorę. Šis objektas yra seniausias pastatas Anykščiuose, pastatytas kartu su trečiąja Anykščių bažnyčia 1757–1768 metais. Negavus carinės administracijos leidimo išplėsti barokinę šventovę, ji buvo nugriauta. Jos vietoje 1899−1909 m. pastatyta dabartinė neogotikinė Anykščių šv. Mato bažnyčia, tuo tarpu ovalinis pastatas šventoriaus kampe liko tarnauti parapijos poreikiams. Po atliktų restauravimo darbų, jame įrengta istorinė ekspozicija, kurioje laukiami visi, besidomintys Anykščių šventovių šešių šimtmečių atmintimi.
Ką šioje ekspozicijoje išvydo Europos muziejų nakties dalyviai ir galės pamatyti atvykusieji vėliau? Anykščių menų centras ir Anykščių šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia parodo du svarbius dalykus – apskritą pastatą su unikalia barokinių lubų konstrukcija, kuri sužavėjo ne tik restauratorius, muziejininkus, paveldo ekspertus, bet ir visus, kurie jau matė šį statinį, ir mažytėje erdvėje įrengtą 6 stendų ekspoziciją, kurioje įmontuoti ir du, stendus papildantys, projektoriai. Viename ekranų pateikiama vaizdo įrašų medžiaga iš šventovės iškilmių, meno renginių. Dešiniajame Anykščių šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios bokšte taip pat eksponuojamas XVIII a. menantis varpas. Ši ekspozicija, kurią instaliavo dailininkas Saulius Valius, pirmą kartą atveria keturių šventovių atminties duomenis, ikonografinius vaizdus.
Pastaruoju metu atlikti istorikų ir menotyrininkų tyrimai, leido sudėstyti pirmąją mozaiką: nuo parapijos įsteigimo ir pirmosios šventovės pastatymo XV a. antroje pusėje iki dabarties. Anot Anykščių bažnyčios istorijos tyrinėtojos dr. Vidos Kamuntavičienės, kuri yra apibendrinusi mokslininkų tyrimus, „praktiškai visi istorikai sutaria, kad Anykščių bažnyčia iškilo Kazimiero Jogailaičio laikais, jis yra jos fundatorius, o jo valią įvykdė – bažnyčios surentimu pasirūpino – tuometinis jo vietininkas Anykščiuose“. Šį postūmį galėjo įtakoti didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio 1442 m. lapkričio 7 d. apsilankymas Anykščiuose. Nepaisant to, jog pirmoji Anykščių bažnyčios steigimo privilegija neišlikusi, ji buvo atkurta jos likučių pagrindu ir 1514 m. kovo 24 d. patvirtinta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo. Šioje privilegijoje išvardintos žemės ir kitas Bažnyčiai suteiktas turtas 1514 m. balandžio 26 d. buvo perduotas Anykščių klebonui Albertui Rožaniečiui.
Labai svarbu, kad Anykščių menų centras, parengęs kaulinėje (vėliau vadinta ir karstine, o monsinjoras A. Talačka minėjo ir sulenkintąjį statinio pavadinimą – „grabaunia“, nes jame buvo laikomi šventoriuje – buvusioje kapinių teritorijoje – iškasti pavieniai kaulai ir varguoliams skirti karstai) bažnyčių istorinę ekspoziciją, pateikė ne tik svarbiausius duomenis, bet ir šventovės fundatorių, jai donacijas suteikusių asmenų, keturias šventoves stačiusių ir jas puošusių dvasininkų ikonografiją, pristatė naujausius surastus šaltinius iš nacionalinių archyvų ir bibliotekų.
Nepaisant to, jog Anykščius siaubė daug gaisrų, pirmoji bažnyčia tarnavo tikintiesiems net du šimtmečius ir sudegė iki pamatų miestelį nusiaubusio 1671 metų gaisro ugnyje. Po šešių metų LDK etmono Mykolo Kazimiero Paco pinigais ir buvusio Anykščių klebono, vėliau Vendeno vyskupo, Aleksandro Kristupo Chodkevičiaus ir viso Ukmergės pavieto gyventojų lėšomis, pastatyta nauja antroji šventovė – vėlesniuose inventoriuose vadinama „didinga senąja bazilika“. Viena iš dešimties turtingiausių Vilniaus vyskupijos šventovių anykštėnams tarnavo tik 50 metų – iki pamatų ji sudegė 1732 m. gaisro liepsnose. Po 25 metų, buvusio Anykščių klebono, vėliau tapusio Žemaičių vyskupu, Jono Dominyko Lopacinskio pastangomis, buvo pastatyta trečioji, jau mūrinė, Anykščių šventovė, tarnavusi tikintiesiems beveik pusantro šimto metų ir nugriauta, nes architekto Florijojo Vyganovskio parengtam šios šventovės išplėtimo projektui nebuvo suteiktas leidimas. Ši trijų XIX a. iš Anykščių kilusių literatūros klasikų A. Baranausko ir J. Biliūno, A. Vienuolio-Žukausko krikšto barokinė bažnyčia, ekspozicijoje pristatoma ir per jų kūryboje esančius šventovės įvardijimus. Istorinis pasakojimas užbaigiamas dabarties šventovės pristatymu – didinga neogotikos šventove ir sakralinio meno lobynu. Ypatingą meninę kokybę bažnyčia ir jos šventorius įgijo Anykščių bažnyčios klebonu 1969–1995 m. dirbant monsinjorui Albertui Talačkai, kuris sukūrė ir įgyvendino bažnyčios puošybos programą dabarties menininkų sukurtais sakralinio meno kūriniais. Nuo 1995 m. pradėjus vadovauti klebonui, kanauninkui Stanislovui Krumpliauskui, buvo įrengti nauji vargonai, atlikta daug šventovės remonto darbų, bokšte atidaryta apžvalgos aikštelė. Dabar šventovę puoselėja klebonas, dekanas Petras Baniulis.
Daug metų Anykščiuose buvo manoma, kad seniausi miesto pastatai yra senųjų kapinių Koplyčia ar Okuličiūtės dvarelis prie užtvankos, ir tik dabar suvokta, kad seniausias miesto statinys yra šalia didingos dabarties šventovės. Šiame mažyčiame, istorijos išsaugotame, statinyje įrengtoje ekspozicijoje dabar įprasminama visų Anykščių šventovių atmintis. Viliamės, kad nauja ekspozicija bus pamėgta bei įvertinta tiek bendruomenės ir turistų, tiek piligrimų.
Dėkojame šio unikalaus pastato įveiklintojams: Anykščių šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčiai, UAB „Ekspobalta“; rėmėjams: Anykščių rajono savivaldybei, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos; informaciniam rėmėjui: laikraščiui „Anykšta“ ir portalui Anyksta.lt; partneriams: A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniam muziejui, Estijos nacionalinei bibliotekai, Lietuvos nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams, Žemaičių muziejui „Alka“, Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriui, Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui, Lietuvos valstybės istorijos archyvui.
Projektas „Anykščių šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios sandėlio įveiklinimas: istorinės ekspozicijos sukūrimas“
Susipažinkite su ekspozicija štai čia
