Pasaulio Anykštėnų Bendrija kartu su Anykščių menų centru kviečia pasivaikščioti po Anykščius, aplankant žymaus, Anykščiuose gimusio ir augusio skulptoriaus, Romualdo Inčirausko metalo plastikos kūrinius. Kūriniai subtilūs, kartais kiek netikėti, bet visuomet nuoširdūs, palikti menininkui svarbiose vietose. Pirmieji ženkliukai autoriaus iniciatyva atsirado 2018 metais, ir jau spėjo išaugti į nemažą savotiško „meninio vandalizmo“ projektą.

Dailininkas, metalo skulptorius, medalininkas R. Inčirauskas už savo kūrybą yra gavęs ne vieną apdovanojimą, o 2019 m. už meno iniciatyvas Anykščiuose jis apdovanotas Pasaulio anykštėnų bendrijos medaliu. R. Inčirausko medaliai suartina vaizduojamąją ir taikomąją dailes, peržengdami tradicinio medalio rėmus. Metalo plastikoje jis dažniausiai naudoja aliuminio, bronzos ir spalvoto emalio derinį. Derindamas reljefus su skulptūrinėmis formomis, taikomosios dailės objektais, architektūros elementais, jis suformuoja naujų rūšių medalius. Nuo 2001 m. iki šiol jis yra Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto dėstytojas, 2002–2010 m. buvo docentas, nuo 2010 m. – profesorius.

Pažintinį pasivaikščiojimą reikėtų pradėti nuo Anykščių senamiesčio. Sekdami skulptoriaus R. Inčirausko paliktais „pėdsakais“ ne tik pasižvalgysite po vaizdingą miestelį, bet ir susipažinsite su pačiu skulptoriumi ir jo kūriniais, kurie yra pasislėpę kiek primirštose vietose ir laukia, kol bus atrasti. Kiekvienas ženkliukas yra ypatingas ir turi savo unikalią istoriją, kuri atspindi menininko jautrumą tai vietai. R. Inčirauskas palikdamas šiuos ženklus tarsi įamžina brangų vaikystės prisiminimą ir miesto istorijos nuotrupas.

Linkime gerai praleisti laiką ir pasidžiaugti Anykščių gamtos grožiu.

1. „Amžinojo žydo simbolis 1“
Buvusi Sinagoga, S. Daukanto g. 7, Anykščiai 29132

Pažintinę kelionę reikėtų pradėti nuo rajono centro – Anykščių. Čia, senamiestyje, kadaise stovėjo Sinagogų kompleksas. Sinagogos gatvė veda į buvusį sinagogų kiemą, kuriame šiandien stovi tik viena sinagoga su kepyklos kaminu. Kamino senajame plane nebuvo, buvo tik arkiniai langai ir durys, kurių pėdsakus, gerai įsižiūrėjus, dar galima surasti. Vyrų maldos salė – pirmajame aukšte, moterų – antrajame aukšte, du įėjimai iš skirtingų pusių. Kaminas atsirado po karo, kuomet čia buvo įrengta kepykla, langai užmūryti ir iškirsti naujai, o antro aukšto nebeliko visai. Dabar pastatas priklauso privačiam asmeniui – Anykščių žydų palikuoniui ir stovi užkaltais langais laukdamas „geresnių laikų“. Būtent ant šios, buvusios Sinagogos sienos ir rasite pirmąjį skulptoriaus R. Inčirausko ženkliuką – Amžinojo žydo simbolį. Tokie ženklai jau yra Telšiuose, Paryžiuje ir Niujorke. Šie ženkliukai – sukurti iš bronzos ir inkrustuoti į sienas.
Taip pat, visai šalia sinagogos, rasite iš Anykščių kilusiam, pasaulinio garso dailininkui Rudolfui Baranikui atminti įrengtą atminimo suolelį.

2. „Amžinojo žydo simbolis 2“
Senosios žydų kapinės

Visai netoli nuo miesto centro yra senosios žydų kapinės. Tiesa, ta aukštoka kalva, apaugusi išlakiomis pušimis, nelabai panaši į kapines. Tik ilgokai pavaikštinėjus, dar galima surasti apsamanojusius, žolėse skendinčius antkapinius paminklus, nors užrašai ant tų paminklų sunkiai įskaitomi. Šalia atstatytų kapinių vartų su pritvirtinta atminimo lenta pažymėtas dar vienas „Amžinojo žydo simbolis“. Amžinasis žydas – amžinoms klajonėms pasmerkto žmogaus simbolis. Tiesa, anksčiau dalį kapinių teritorijos juosė ir medinė tvora, tačiau jos dabar nebėra nė ženklo. Gal mediena supuvo, gal tvoros dalis išsitampė savo reikmėms anykštėnai – kas krosnį ar laužą pakurti, kas savo namų tvoras pasiremontuoti.

Žydai labai svariai prisidėjo prie miestelių gerovės kūrimo. Anykščiai buvo ne išimtis. Prieš karą kas antras miestelio gyventojas buvo žydas. Sutariama, kad būtent žydų bendruomenė po Pirmojo pasaulinio karo per dešimtmetį prikėlė Anykščius naujam gyvenimui. Tačiau Antrasis pasaulinis karas ir Holokaustas Anykščiuose, kaip ir visoje Lietuvoje, negrįžtamai sugriovė žydų gyvenimus.

3. „Trieilis 1950 08 28
Anykščių Dainuvos slėnis

Anykščiuose gimęs ir augęs R. Inčirauskas garsėja ne tik kaip skulptūros meistras, bet ir kuria Haiku. Šis trieilis yra vienas iš kūrėjo “Kasdienybės trieilių”. Trumpi, bet iškalbingi menininko trieiliai nugula į dailią užrašų knygelę, kurią dukra Severija parvežė dovanų iš Kinijos.

4. „Trieilis 3
Kairysis Šventosios upės takas, tiltelis

Anykščiuose gimęs ir augęs R. Inčirauskas garsėja ne tik kaip skulptūros meistras, bet ir kuria Haiku. Šis trieilis yra vienas iš kūrėjo “Kasdienybės trieilių”. Trumpi, bet iškalbingi menininko trieiliai nugula į dailią užrašų knygelę, kurią dukra Severija parvežė dovanų iš Kinijos.

5. „Trieilis 1
Pėsčiųjų tiltas

Anykščiuose gimęs ir augęs R. Inčirauskas garsėja ne tik kaip skulptūros meistras, bet ir kuria Haiku. Šis trieilis yra vienas iš kūrėjo “Kasdienybės trieilių”. Trumpi, bet iškalbingi menininko trieiliai nugula į dailią užrašų knygelę, kurią  dukra Severija parvežė dovanų iš Kinijos.

6. „Atminimo ženklas žvejui
Kairysis Šventosios upės krantas, paupyje ties bažnyčia

Anykščiuose, kairiajame Šventosios upės take, bažnyčios kalvos ūksmėje, ant vieno iš apšvietimo stulpų pažymėta nuolatinė žvejo Albino Tamulio žvejybos vieta, kurioje jį žvejojant buvo galima sutikti kone kasdien.

Žvejo atminimą nuspręsta įamžinti 2020 m. po to, kai anykštėnai pasigedo jo įprastinėje žvejybos vietoje. „Aš tą ženklą padariau ir net su Anykščių rajono savivaldybės vyriausiąja architekte to nederinau. Gal ir nelabai gražu. Pripratau savo nelegalius ženklus dėliot, gal nesupyks“, – šypsojosi menininkas R. Inčirauskas. Ant ženklo puikuojasi užrašas aukštaičių anykštėnų tarme – „Unt ka gaudai? Unt kuntrybes“.

„Kai žvejo Albino kas nors pasiteiraudavo, kokiu masalu jis žvejojąs, toks ir būdavo jo atsakymas. Užrašiau anykštietiškai“, – apie tai, kaip gimė ženklo tekstas, pasakojo prof. R. Inčirauskas.

Menininkas prisipažino, kad ženklą kūrė žmogui, su kuriuo gyvenime susidurti neteko.

7. „Trieilis 2
Anykščių užtvanka

Anykščiuose gimęs ir augęs R. Inčirauskas garsėja ne tik kaip skulptūros meistras, bet ir kuria Haiku. Šis trieilis yra vienas iš kūrėjo “Kasdienybės trieilių”. Trumpi, bet iškalbingi menininko trieiliai nugula į dailią užrašų knygelę, kurią jo dukra Severija parvežė dovanų iš Kinijos.

8. „Važiuoju į Anykščius“
Šalia automobilių tilto

Anykščiuose gimęs ir augęs R. Inčirauskas garsėja ne tik kaip skulptūros meistras, bet ir kuria Haiku. Šis trieilis yra vienas iš kūrėjo “Kasdienybės trieilių”. Trumpi, bet iškalbingi menininko trieiliai nugula į dailią užrašų knygelę, kurią jo dukra Severija parvežė jam dovanų iš Kinijos.

9. „Didieji mano vaikystės praradimai 1“
Vilniaus gatvė, tiltelis ant Šaltupio upelio

Apie tą pirmąjį praradimą R.Inčirauskas parašė buvusiai Anykščių miesto architektei, norėdamas sukurti žaismingą metalo kompoziciją ir simboliškai įamžinti tą tiltelį su tokiu užrašu: „1959 metais po šiuo tilteliu dingo knygelė apie Lenino vaikystę. Radus pranešti: incirauskas@gmail.com“.

„ Neleido, sako, nesupras jūsų meno. Aš nieko neprašydamas, paėmiau ir padariau tokį nesankcionuotą meninį žingsnį. Matau, kaip žmonės eina, sustoja, skaito ir juokiasi. Kai kas pasilenkia po tuo tilteliu, ieškodami, kur pasimetė ta Lenino vaikystė“, – juokauja dailininkas.

Šį pasivaikščiojimų maršrutą rengia Anykščių Menų Centras ir Pasaulio Anykštėnų Bendrija.
Visos skulptūros ir ženkliukai – tai autoriniai Romualdo Inčirausko kūriniai, atsiradę mieste autoriaus iniciatyva. Metalo plastikoje jis dažniausiai naudoja aliuminio, bronzos ir spalvoto emalio derinį. Pirmieji dirbiniai, veikiant oro sąlygoms oksidavosi, tad menininkas planuoja artimiausiu metu juos restauruoti.

Daugiau apie R. Inčirauską: http://incirauskas.lt
Daugiau apie Pasaulio Anykštėnų Bendriją: http://anykstenai.lt