Š. m. liepos 4 d. Anykščių koplyčioje (Vilniaus g. 36) pristatyta paroda „Šv. Jono Nepomuko vaizdiniai dailėje“, veiksianti iki rugpjūčio 6 d.

Parodoje eksponuojami itin vertingi vaizduojamojo meno kūriniai, atvežti iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fondų. Tai – šv. Joną Nepomuką vaizduojančių unikalių medžio skulptūrų ir grafikos darbų (ant popieriaus atspaustų medžio raižinių), sukurtų XIX–XX a. I p. daugiausiai nežinomų Lietuvos dievdirbių, dailininkų. Tarp vyraujančios anoniminių liaudies meistrų kūrybos, parodoje galima pamatyti ir kelių žinomų kūrėjų – liaudies grafiko TADO JUREVIČIAUS, skulptorių T. ANTANAIČIO, KOVALSKIO – darbus.

Parodoje pristatomus liaudies kūrėjus vienijanti šv. Jono Nepomuko tematika atspindi skirtingas to paties šventojo žmogaus vaizdavimo interpretacijas: besilaikant tų pačių tradicinių ikonografinių schemų, simbolinių atributų. Dauguma ekspozicijoje esančių skulptūrų, grafikos medžio raižinių buvo sukurta XIX a. laikotarpiu, kai Lietuva buvo carinės Rusijos okupacinėje priespaudoje ir patyrė caro valdžios vykdomas represijas, rusifikaciją, pravoslavizaciją, lietuviškos spaudos draudimą.

Krikščionių katalikų pasaulyje garbinamo šv. Jono Nepomuko figūra buvo itin populiari ir ryški. Jo – kaip tiltų globėjo ir šventojo, pagelbėjančio apsisaugoti nuo vandens nelaimių – skulptūros dažnai statytos prie miestų, miestelių, bažnytkaimių ir kaimų tiltų, vandens malūnų. Šventojo figūros patalpinamos koplytėlėse, stogastulpiuose. Žmonės nuoširdžiai tikėjo ir tebetiki šio šventojo galia, manydami, kad Šv. Jono Nepomuko globojami tiltai bus tvirtesni, nesugrius, kad potvyniai ir kitos stichinės vandens nelaimės juos aplenks, jei bus nuoširdžiai prašoma šio šventojo pagalbos ir užtarimo per maldą.

Iš Čekijos šv. Jono Nepomuko kultą dar XVIII a. antroje pusėje į tuometinę Lietuvos-Lenkijos valstybę atnešė jėzuitai. Greitai šis vardas tapo vienu žinomiausių ir plačiai garbinamu. Įdomu, kad tuometinis valdovas Stanislovas II Augustas šv. Joną Nepomuką – greta šv. Stanislovo ir šv. Kazimiero – išrinko valstybės patronu, t. y. valstybės globėju ar užtarėju. Šventojo vardu buvo įkurta brolija Vilniuje, pavadintos kelių kaimų bažnyčios, o ežerais nusėtame Utenos regione aptinkamos jam skirtos koplytėlės. Liaudies jis dažnai vadinamas tiesiog Joneliu. 1935 metais šis šventasis buvo paskelbtas Lietuvos Trakų miesto globėju.

1792 m. sausio 17 d. Lietuvos ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas suteikė Anykščiams miesto teises (1795 m. jos buvo panaikintos) ir herbą. Herbe pavaizduotas savivaldos išvakarėse Anykščiuose pastatytas tiltas, papuoštas Šv. Jono Nepomuko statula. 1970 m. bandyta atkurti Anykščių herbą, šventojo figūrą pakeičiant mergina, laikančia dešinėje rankoje leliją, kairėje – atverstą knygą (autorius – dailininkas Vytautas Kalinauskas).

1992 m. lapkričio 4 d. herbą Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas patvirtino nutarimu Nr. I-3024. Herbo etalono autorius – dailininkė Laima Ramonienė.

Parodą pristatė dailės istorikas Dalius Baltranas.

Organizatorius: Anykščių menų centras
Partneris: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Rėmėjas: Anykščių rajono savivaldybė
Informacinis rėmėjas: LRT PLIUS, regioninis naujienų portalas www.anyksta.lt ir laikraštis „Anykšta“