Rugpjūčio 4 dieną Angelų muziejuje-Sakralinio meno centre buvo pristatyta unikali tradicinių XIX a. pab. – XX a. pr. siuvinėtų rankšluosčių paroda „Sakraliniai simboliai Ukrainos liaudies tekstilėje“. Parodą pristatė muziejaus „Ukrainos dvasia“ direktorius Jurij Rudnickij, parodos pristatyme dalyvavo ir sveikinimų žodžius išsakė Anykščių r. savivaldybės meras Sigutis Obelevičius ir Anykščių krašto garbės ambasadorius Ukrainoje Virginijus Strolia.
Renginys prasidėjo Anykščių krašto dainininkų Elvyros ir Romo Tuskenių atliekamomis lietuvių liaudies dainomis, o vakaro baigiamuosius akordus sugrojo ir padainavo parodą pristatęs muziejaus „Ukrainos dvasia“ direktorius J. Rudnickij.
Ekspozicijoje pristatomi tradiciniai XIX a. pab. – XX a. pr. siuvinėti rankšluosčiai – neatsiejama ukrainiečių liaudies kultūros dalis, jie buvo naudojami visose apeigose. Siuvinėtais rankšluosčiais buvo puošiamos ikonos, pagerbiami piršliai, kai mergina duodavo sutikimą tekėti. Iki šių dienų išsaugota tradicija stovėti ant išsiuvinėto rankšluosčio per vestuvių apeigas. Ant rankšluosčių buvo priimami naujagimiai, jais nuleidžiami mirusiųjų karstai į kapą. Atsiradus fotografijai, rankšluosčiais pradėti puošti tėvų, senelių ir prosenelių portretai.
Siuvinėtų rankšluosčių kilmę tyrinėja Ukrainos istorikai ir etnologai. Ši tradicija turi gilų krikščionišką pagrindą. Siuvinėtos staltiesės ir rankšluosčiai pradžioje naudoti aristokratijos, vėliau jie paplito ir paprastų žmonių tarpe. Stalo rankšluosčiai tarnavo kaip staltiesė, jie buvo tiesiami stalo viduryje. Siuvinėti Ukrainoje pradėta XVII – XVIII a. imituojant audimo raštus, tarp paprastų žmonių siuvinėjimo kryžiuku technika paplito tik XIX a. antroje pusėje.
Naudojami eucharistiniai simboliai: varpos – duonos alegorija, kaip Kristaus kūnas; vynuogių lapai ir kekės – vyno alegorija, kaip Kristaus kraujas. Renesanso rožių ir lelijų žiedai – kaip meilės ir nekaltumo simboliai, siejami su Švenčiausiąja Mergele Marija. Ant daugelio rankšluosčių galima pamatyti aštuoniakampę Betliejaus žvaigždę, kuri simbolizuoja Išganytojo gimimą, taip pat cherubinų ir angelų figūras, kryžius. Ypatingą vietą siuvinėjimuose užima „vainikas“ – augalinių elementų kompozicija, dažnai dekoruota gėlėmis. Vainikas gali reikšti karališką ar vestuvių vainiką, taip pat Kristaus erškėčių vainiką.
Gana dažnas Biblinis Senojo testamento simbolis yra Gyvybės medis. Jis yra ir pagoniškoje daugelio europiečių tautų (įskaitant slavus) mitologijoje. Siuvinėti augaliniai, zoomorfiniai ir antrofomorfiniai piešiniai naudoti kaip apsauga. XIX a. pab. paplitus madingam prancūzų žurnalui „Brocard“, siuvinėtojai interpretavo žurnalo modelius, ukrainietiškuose siuvinėtuose rankšluosčiuose atsirado gėlių vazos, gyvybės medžio simbolis tapo dekoratyvesnis. Ant vieno iš rankšluosčių yra žuvies figūra. Šis simbolis atėjo iš ankstyvosios krikščionybės laikų. Tai simbolizuoja ne tik Kristų, bet ir apskritai krikščionišką pasaulį. Parodoje taip pat pristatomas rankšluostis su heraldiniais simboliais. Šv. Jurgio atvaizdas yra įkomponuotas herbe, kurio viršuje matoma karūna, jį galima sieti su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldu. Šį herbą naudojo kunigaikščiai Četvertynskiai ir net kurį laiką kunigaikščiai Ostroskiai. Šis rankšluostis sieja Ukrainą ir Lietuvą.
Anykščių menų centras jau trečius metus bendradarbiauja su muziejumi Ukrainoje Radomyslio mieste „Ukrainos dvasia“. Ryšiai užsimezgė per Anykščių garbės ambasadorių Ukrainoje Virginijų Strolią. 2019 m. buvo suorganizuota paroda „Angelo atvaizdas Ukrainos liaudies ikonose“, 2020 m. surengta Angelų muziejaus eksponatų paroda Ukrainoje. Šiais metais iš Ukrainos atkeliavo paroda „Sakraliniai simboliai Ukrainos liaudies tekstilėje“.
Ši paroda dalis projekto „PO SAKRALUMO ŽENKLU“, skirto Monsinjoro Alberto Talačkos 100-osioms gimimo metinėms. Parodos rėmėjai Lietuvos ambasada Ukrainoje, Lietuvos Kultūros taryba ir Anykščių rajono savivaldybė.
Akimirkos iš parodos pristatymo. Foto – Anykščių menų centro
