Anykščių menų centro (AMC) pagrindinis veiklos tikslas yra profesionalaus meno sklaida regione (profesionalaus ir sakralinio meno, teminių muziejinių meno vertybių bei kolekcijų, anykštėnų meninio palikimo ir personalinio paveldo kaupimas, saugojimas, eksponavimas ir sklaida bei šviečiamoji (edukacinė) veikla).
Pritraukus du svarbius partnerius – Lietuvos nacionalinis dailės muziejų (LNDM) ir Kėdainių krašto muziejų, bei atlikus didelį parengiamąjį darbą (LNDM vyko į Bogotą ir atrinko kūrinius, filmavo bei anykštėnas rašytojas Rimantas P. Vanagas su AMC 2024 m. išleidome knygą Nijolė Lituana), siekiame šiuo projektu sugrąžinti į Lietuvą pasaulyje gerai žinomos menininkės Nijolės Šivickas de Mockus kūrinius, kuriuos giminaičiai dovanoja Lietuvai.
Projekto partneris – Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM) nuosekliai vykdo iškilių Lietuvos išeivijos menininkų kūrybos susigrąžinimo, tyrimų ir pristatymo visuomenei programą. Ja skatinama atkreipti dėmesį į ryškiausius kūrėjus, mažai žinomą ar sunkiai prieinamą jų meninį palikimą. Ypatingas dėmesys skirtas tolimosios Australijos, Prancūzijos, Vokietijos lietuviams kūrėjams. Pietų Amerikoje įsikūrusiems lietuvių menininkams itin trūksta visuomenės dėmesio, jie beveik nežinomi.
Lietuvos muziejuose ar privačiose dailės galerijose šių menininkų kūrinių nėra daug, į viešumą parodomis ar kitokiomis sklaidos formomis jų kūryba iškyla ypač retai. Nedaugeliui žinoma, kad lietuvių menininkai, įsilieję į šios šalies kultūrinį gyvenimą, paįvairino jį europietiškomis tradicijomis, suaktyvino profesionalaus meno gyvenimo ritmą, paskatino naujų technologijų atsiradimą ir gana anksti išsikovojo tvirtas pozicijas tenykščiame meno pasaulyje.
LKT ir LNDM pastangomis per pastaruosius kelerius metus į Lietuvą sugrįžo Australijos meno pasaulyje pripažintų menininkų – Henriko Šalkausko, Evos Kubos, Vaclovo Rato, Jurgio Mikševičiaus kūryba.
1925 m. Kėdainiuose gimusi, Anykščiuose augusi (tėvai gyveno ir yra palaidoti Anykščiuose) unikali menininkė, – vizionierė Nijolė Šivickas – Šivickaitė kartu su šeima pasitraukė į Vakarus, Vokietiją. 1946–1950 m. studijavo Štutgarto dailės akademijoje pas tapytoją, modernios Bauhauzo mokyklos atstovą Wilį
Baumeisterį, patyrė vokiškojo ekspresionizmo įtaką. 1950 m. kartu su vyru išvyko į Kolumbiją, Bogotą. Ten dirbo spaudos iliustruotoja, lankė Juozo Bagdono keramikos studiją. Šiam 1958 m. išvykus į JAV, paveldėjo jo studiją.
Susidomėjusi prekolumbiniu menu, keramika, palaipsniui atsisakė tapybos ir grafikos. N. Šivickas kūriniai buvo artimi indigenistų kūrybai, vėliau tapo abstraktesni, o nuo 9 dešimtmečio – tik abstraktūs. Menininkė kūrė skulptūras, objektus, instaliacijas, naudojo aukštoje temperatūroje degtą molį, metalą, kitas medžiagas. Kūriniai monumentalūs, metaforiški.
N. Šivickas surengė asmeninių parodų Pietų Amerikoje, Australijoje, Europoje (Méridoje, Venesuela, 1973, Medellíne 1975, 1983, 1990, Karakase 1975, Cúcutoje 1976, Bogotoje 1977, 1980, 1981, 1985, 1995, 1990, 2000, 2001, Lacatungoje, Kite, abi Ekvadore, Cali, visos 1978, Bucaramangoje 1984, Sidnėjuje 1987, Lione 1988), dalyvavo daugiau nei 100 grupinių parodų įvairiose šalyse (Pasaulio lietuvių šventės Meno parodoje Sidnėjuje 1987, Lietuvių išeivių parodoje Vilniuje 1988). 2024 m. Bogotos Modernaus meno muziejuje (MAMBO) surengta didelė retrospektyvinė menininkės kūrybos paroda, pristatanti jos dirbtuvę.
Reikšmingos menininkės Nijolės Šivickas kūrybinio palikimo dalies – šeimos dovanos Lietuvai – pargabenimas į tėvynę iš Bogotos (Kolumbija). Menininkė, kurios šeimos šaknys glūdi Kėdainiuose ir Anykščiuose, buvo aktyvi Pietų Amerikos meno scenos dalyvė, ryški feministinės pakraipos dailininkė, dirbusi su įvairiomis kūrybinėmis medijomis (skulptūrine keramika, tapyba, grafika,
iliustracija, objektais ir instaliacijomis). Dovanotoji kolekcija atspindi visus jos kūrybinius etapus, rūpimą tematiką ir problemas, nepraradusias aktualumo ir šiandien (žmogaus ir aplinkos ekologija, susvetimėjimas, vienišumas, moters kūrėjos vieta meno lauke).
Į sklaidos procesą, parodų ir pristatymų ciklą aktyviai įsijungs platus kultūros institucijų tinklas (Anykščių menų centras, Kėdainių krašto muziejus ir Lietuvos nacionalinis dailės muziejaus padaliniai Vilniuje, Klaipėdoje).
Projektu siekiama išsaugoti unikalią menininkės N. Šivickas kūrinių kolekciją sudarant tinkamas sąlygas jos išsaugojimui. Įgyta kolekcija paskatins ne tik mokslinius tyrimus, bet padės užpildyti Lietuvos išeivijos dailėtyros tyrimų spragas. Sėkminga projekto įvykdymo žinia bus siekiama pasidalinti su Lietuvos visuomene bei lietuvių diasporomis užsienyje. Taip būtų tęsiamas Lietuvos meninei kultūrai itin reikšmingo lituanistinio paveldo sugrąžinimas. Vienas iš strateginių šio projekto tęstinių tikslų – plati menininkės kūrybos sklaida Lietuvoje surengiant temines parodas (2026m) ir jas lydinčius renginius.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Dalyviai:
Antanas Perez ir Gantas Perez (Bogota, Kolumbija) , šeimos nariai, menininkės anūkai, kolekcijos dovanotojai.
Laura Moreno (Bogota, Kolumbija), architektė, N.Šivickas kolekcijos kuratorė ir atsakinga už meno kūrinių transportavimui parengimą ir transportavimą iš Bogotos.
Projekto koordinatorius logistikai:
Evaldas Stankevičius, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM)
Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vadovas, dailėtyrininkas.
Projekto koordinatoriai viešinimui:
Vidmantas Valantiejus, LNDM Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkas;
Simona Valonytė, Anykščių menų centro (AMC) kultūrinės veiklos vadybininkė;
Eglė Morkūnaitė, Kėdainių krašto muziejaus viešinimo specialistė.
Projekto konsultantės ir kuratorės Vilniuje, Klaipėdoje:
Ilona Mažeikienė, LNDM Vytauto Kasiulio dailės muziejaus direktorė, dailėtyrininkė;
Regina Urbonienė, LNDM Vaizduojamosios dailės skyriaus vedėja, dailėtyrininkė.