Kurklių miestelio žydų istorijos atspindžiai

Kurkliuose jau nuo XVII a. galimai gyveno žydų bendruomenė[1]. XIX a. pabaigoje čia buvo 257 žydai – jie sudarė 33 procentus visų miestelio gyventojų. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu vykdyto gyventojų surašymo (1923 m.) duomenimis Kurkliuose gyveno 755 žmonės, iš jų 181 žydas (24% visų miestelio gyventojų). 1937 m. iš 436 Kurklių gyventojų, 260 (beveik 60%) buvo žydų tautybės asmenys[2]. Žydai Kurkliuose vertėsi smulkiuoju verslu. Savaitinis turgus būdavo trečiadieniais, o kitomis savaitės dienomis prekeiviai važiuodavo į aplinkinius kaimus.[3] Kurkliuose veikė žydų mėsinė, vaistinė, medžiagų parduotuvė, net du malūnai. Miestelyje buvo registruoti 6 smulkieji amatininkai: kepėjas, siuvėjas, kurpius, krosnių mūrininkas, metalo apdirbėjas ir mėsininkas. Kai kurie iš šių asmenų gyveno gana pasiturinčiai, mat Kurkliuose tuo metu registruoti net 3 telefono abonementai.[4] Antrojo pasaulinio karo metais visa Kurklių štetlo (miestelio) žydų bendruomenė buvo sunaikinta nacių ir vietos kolaborantų. Nuo 1941 m. rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 26 d. Pivonijos miške, nuo Ukmergės nutolusiame apie 4 km į pietryčius, buvo nužudyta apie 7000 Ukmergės ir jos apylinkių, tarp jų ir Kurklių miestelio, žydų.[5] Tik maža dalis prisijungė prie sovietinės armijos ir pasitraukė iš savo gimto miestelio, kurkliečių prisiminimuose užfiksuotas stebuklingas žydo Orelio išsigelbėjimas.[6]

KURKLIŲ SINAGOGOS ISTORIJA

1706 m. Kurkliuose leista statyti sinagogą – religinių apeigų, šventųjų raštų studijų, susirinkimų vietą. Bendrinėje kalboje vartojamas sinagogos (gr. synagoge – susirinkimo vieta, suėjimas) terminas, hebrajiškai sinagoga vadinama beit tefila (maldos namai), beit midraš (studijų namai), beit kneset (susirinkimo namai), lietuviai dažniausiai vartodavo germanų bei slavų kalbų skolinius – šulė, škala, iškala.[7] Žinoma, jog XIX-XX a. Kurkliuose būta dviejų sinagogų – žieminės, kuri turėjo krosnį, ir vasarinės. Nuo 1894 m. rabino pareigas ėjo Moišė Braveris (Yitskhak –Moshe Braver).[8]

Paskutinioji Kurklių sinagoga – viena iš 17 išlikusių medinių sinagogų Lietuvoje.[9] Statybos techniko Povilo Jurėno suprojektuota ir 1936 m. pastatyta sinagoga suręsta iš sujungtų į sąsparas rąstų, pamatas mūrinis. Ji yra rytinėje S. Nėries gatvės pusėje, šalia teka Dubelės upelis. Pastatas pailgas šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, jo ilgis 11,85 m., plotis – 7,88 m., aukštis nuo pamatų – 6,95 m. Šių maldos namų patalpos išdėstytos per du aukštus – pirmame aukšte melsdavosi vyrai, antrame moterys, įėjimai skirtingi, abu iš pietvakarių fasado. Tradicinė Kurklių sinagogos architektūra išsiskiria ekspresionistiniais bruožais – virš pietinės pastato dalies yra iškilęs laiptinės bokštelis, kuris buvo papuoštas dviem Dovydo žvaigždėmis, didelės stačiakampių vitražinių langų angos su trikampio formos viršutine dalimi.

Bima buvo įrengta netoli maldos salės centro, šiek tiek pastumta į galinę dalį. Suolai buvo išdėstyti trijose simetriškose eilėse abipus bimos, orientuotos į šiaurės rytus, po penkias eiles kiekviename bloke, viena suolų eilė stovėjo tarp bimos ir Toros arkos. Prie šiaurės vakarų sienos buvo prijungtos dvi krosnys. Moterų skyrius buvo sujungtas su maldos sale dviem plačiomis angomis. Jis turėjo dvi suolų eiles, trijų eilių išdėstymą kiekvienoje. Į antrame aukšte esantį moterų skyrių vedė laiptai, tarp laiptų ir prieangio buvo šildomas kambarys, sujungtas su maldos sale plačia anga (tai galėjo būti nedidelė maldos patalpa).[10]

Sinagogos veikimo laikotarpiu rabinu tarnavo Joselis Dimantas (Yakov-Yosef Dimant).[11] Pokariu sinagoga buvo naudojama ūkio reikmėms (buvo paversta sandėliu), todėl jos interjeras neišlikęs. Visi jos langai buvo užkalti, per pietrytinę maldos salės sieną buvo iškirsti dideli vartai.

1993 m. medinė Kurklių sinagoga buvo grąžinta Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei. Nuo 2014 m. ji paskelbta valstybės saugomu kultūros objektu (unik. kodas Nekilojamųjų kultūros vertybių registre 37596)[12]. 2021 m. sinagoga atrestauruota, 2022 m. gruodį buvusios sinagogos pastatas perleistas Anykščių menų centrui. Čia įrengta ekspozicinė erdvė, rengiamos parodos, istorinę atmintį puoselėjantys renginiai.

Informaciją parengė Anykščių menų centro muziejininkė Justė Lotyš.

Daugiakultūrės praeities liudininkės. Kurklių sinagoga.
Bernardinai.lt nuosavybė.

[1] Išvada daroma remiantis N. Vėliaus teiginiu, jog „1706 m. Kurkliuose buvo leista statyti sinagogą“, tačiau autorius šaltinio nenurodo. Vėlius N., „Kurkliai“. Iš: Tarybų Lietuvos enciklopedija, Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 2, p 445.

[2] Miškinis A., Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai, t. 2, II knyga, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005, p. 420.

[3] Dūdienė A., (Ne)pamiršti, Vilnius: UAB Petro ofsetas Anykščių menų centras, 2023, p. 10.

[4] https://www.jewishgen.org/yizkor/pinkas_lita/lit_00567d.html

[5] https://www.bernardinai.lt/daugiakultures-praeities-liudininkes-kurkliu-sinagoga/

[6] Dūdienė A., (Ne)pamiršti, Vilnius: UAB Petro ofsetas ir Anykščių menų centras,2023, p. 28.

[7] Rupeikienė M., „Sinagoga“, iš: Žydai lietuvoje: istorija, kultūra, paveldas, Vilnius: R. Paknio leidykla, 2009, p. 173.

[8] https://www.jewishgen.org/yizkor/pinkas_lita/lit_00567d.html

[9] https://www.jewish-heritage-lithuania.org/lt/category/medines-sinagogos/

[10] Synagogues in Lithuania : a catalogue, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2010, p. 283-284

[11] LVCA. F. 1261. Ap. 3. B. 8. L. 52

[12] https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search

ENGLISH BELOW

Jewish community supposely lived in Kurkliai since the 17th century. In the 19th and early 20th centuries, Jews already made up about one-third of the whole town population; by 1937 they accounted 60 percent of inhabtants. The community was primarily engaged in the small businesses. Kurkliai had Jewish butcher, pharmacy, fabric store, and even two mills. There were six registered craftsmen in the town: baker, seamstress, shoemaker, furnace mason, metalworker and butcher.

Some Jewish residents were relatively well-off – at the time, there were as many as three telephone subscriptions registered in Kurkliai. During World War II, the entire Jewish community of Kurkliai was annihilated. Today, only the wooden synagogue remains as a testament to their presence.

Historical sources indicate that permission to build a synagogue in Kurkliai was granted in 1706. At the turn of the 20th century, the town had two prayer houses: the old Bet Midrash (House of Study) and the New Shul (New Synagogue). The Bet Midrash was used in the winter months as it had a furnace for heating, while the Shul was used during the summer. Notable rabbis who served the community included Rabbi Yitzchak Moshe Braver (from 1894) and Rabbi Yakov Yosef Dimant.

Synagogue of Kurkliai is one of only 17 wooden synagogues in Lithuania. It was designed in 1936 by a construction technician Povilas Jurėnas. The structure combined traditional synagogue layout with elements of Expressionist architecture, such as an asymmetrically placed tower emphasizing the main entrance, triangular gabled windows and dormers. Built of log construction on a masonry foundation, its walls are reinforced with vertical posts. The structure is 11.85 m. long, 7.88 m. wide and 6.95 m high above the foundation. The interior originally featured a prayer hall with three rooms on the ground floor and a women’s section on the upper floor. Torah ark stood on the axis of the southeastern wall, the bimah was situated close to the center of the prayer hall, shifted to the rear. The pews were arranged in three symmetrical blocks: two on the both sides of the bimah and the Torah ark, with five rows in each block; one row of pews stood between the bimah and the Torah ark. Two stoves were attached to the northwestern wall. The women’s section was connected to the prayer hall through two wide openings. It held two blocks of pews, three rows in each. On the ground floor was a men’s vestibule in the south, accessed by an entrance in the southwestern façade; a staircase to the women’s section in the north, with a separate entrance from the same side; and a heated room between the staircase and the vestibule, connected by a wide opening to the prayer hall (it may have been a small prayer room). After World War II, the synagogue building was repurposed for storage and its original partitions and furnishings were lost.

In 1993 the wooden synagogue of Kurkliai was returned to the Jewish (Litvak) community of Lithuania. Since 2014 it has been recognized as a state-protected cultural heritage site (Registry of Immovable Cultural Properties, Unique Code: 37596). In 2021, the synagogue was restored, and in December 2022, ownership of the building was transferred to the Anykščiai Arts Center. Today it houses an exhibition space hosting art displays and events dedicated to preserving historical memory.