Kilnojamoji paroda „Baroko literatūros kūrėjas Konstantinas Sirvydas“

Respublikos Seimui 2025 metus paskelbus Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir baroko literatūros metais, Vyriausybė patvirtino šių Metų programą, kurios priemonių plane (9, 13, 21 vyriausybinės programos projektai) įrašyti Anykščių rajono savivaldybės inicijuoti ir Anykščių menų centro su partneriais vykdomi renginiai Vilniuje ir Anykščių rajone: tai K. Sirvydo kūrybos valandos Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje ir Anykščių Šv. Mato bei Dabužių Kristaus Dangun žengimo bažnyčiose ir šiam baroko literatūros kūrėjui skirta kilnojamoji paroda „Baroko literatūros kūrėjas Konstantinas Sirvydas“ Vilniuje, Anykščiuose ir Dabužiuose.

Anykščių menų centras ir VšĮ „Kultūros atodangos“ kartu su Vilniaus universiteto rektoriumi ir Lietuvių literatūros katedra rugsėjo 18 d. Šv. Jonų bažnyčioje 16:30 val. kviečia visuomenę į pirmąjį ciklo „Valandos su baroko literatūros kūrėju Konstantinu Sirvydu“ renginį su kilnojamosios parodos pristatymu, vėliau renginiai vyks Anykščiuose (Koplyčioje – rugsėjo 20 d. 16 val., Anykščių Šv. Mato bažnyčioje – rugsėjo 21 d. 11:30 val.) ir Dabužiuose (rugsėjo 21 d.). Kilnojamąją parodą Anykščių koplyčioje papildys ir  K. Sirvydo „Punktai sakymų“ originalo parodymas iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto. Šių kultūros valandų ir parodų pagrindinis rėmėjas – Anykščių rajono savivaldybė, rėmėjai – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija bei rajono laikraštis „Anykšta“.

Kūrėjas, atskleidęs baroko žmogaus sielos tikrovę

Atgimimo metais buvo suvokta, kad Anykščiai yra ne tik literatūros klasikų A. Baranausko, J. Biliūno, A. Vienuolio gimtoji žemė, bet ir lietuvių raštijos pradininko, garsaus pamokslininko,  Vilniaus universiteto profesoriaus, baroko epochos mąstytojo Konstantino Sirvydo gimtinė. Tąsyk originaliu paminklu K. Sirvydui buvo paženklintas Sirvydų kaimas, vėliau šio didžiojo kūrėjo vardu pavadinta Dabužių mokykla (jau uždaryta), o Anykščių Šv. Mato bažnyčioje monsinjoro A. Talačkos iniciatyva buvo sukurtas ir iškilmingai 1990 m. gegužės 21 d.  Panevėžio vyskupo Juozo Preikšo pašventintas, dalyvaujant pirmajam Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministrui dr. Dariui Kuoliui, įspūdingas paminklas Konstantinui Sirvydui, po kurio biustu (autorius J. Meškelevičius) lentoje rašoma: „Lietuvos atgimimo keliu Sirvydas grįžta Anykščių žemėn žadindamas Dievo meilę, dvasios laisvę ir ištikimybę tiesai“. Kita lenta skelbė, kad Konstantinas Sirvydas buvo „Kunigas, Vilniaus Jėzuitų Akademijos Profesorius, Pirmojo Lietuvių kalbos žodyno „Dictionarium triuum linguarum“, Pirmosios  Lietuvių kalbos gramatikos „Clavis linguae LituaniCAE“ ir humanistinių pamokslų rinkinio PUNKTAI SAKYMŲ autorius, dėjęs pamatus  lingvistinei, literatūrinei ir filosofinei LIETUVIŲ LITERATŪRAI”. Lentos viršuje nurodyti Sirvydo gimimo ir mirties metai: 1578 – 1631.

Prabėgo 35 metai, Lietuva mini baroko literatūros Metus, leidžia ir pristato naujas mokslinių tyrimų knygas, rengia minėjimus, parodas, bet tai, ką anykštėnai ir šio kultūros miesto svečiai perskaito Šv. Mato šventovėje po Sirvydo biustu – iš esmės yra teisingos ir dabarčiai svarbios, esminės monsinjoro A. Talačkos įžvalgos, kurias galime sugretinti su naujausiais moksliniais įvardinimais. Štai „Senosios Lietuvos literatūros“ autorius dr. S. Narbutas, remdamasis naujausiais kelių dešimtmečių tyrimų duomenimis ir vertinimais teigia, kad „Konstantinas Sirvydas, gimęs apie 1580 m. Sirvydų kaime netoli Anykščių ir miręs 1631 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje, buvo kunigas, leksikografas, pirmosios Lietuvoje išspausdintos originalios lietuviškos knygos autorius. Sirvydui priklauso pirmojo lietuvių kalbos žodyno, pirmosios lietuvių gramatikos ir pirmosios originalios lietuviškos knygos autoriaus šlovė. Jo kūrinių pagrindu įsitvirtino vadinamais rytinis lietuvių kalbos variantas, gyvavęs iki XIX a“. Tuo tarpu dr. D. Kuolys, giliausiai analizavęs Sirvydo išminties tekstus, enciklopedijoje teigia: „Konstantinas Sirvydas (apie 1580–1631) – teologas, filosofas, rašytojas, kalbininkas, pamokslininkas, pirmojo lietuvių kalbos žodyno ir pirmosios Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje išleistos originalios lietuviškos knygos autorius, gimęs bajorų šeimoje Sirvydų kaime, greta Anykščių“. Sirvydas, D. Kuolio teigimu, įrodė, kad „lietuviškai įmanoma dėstyti sudėtingiausias filosofines ir teologines mintis, išsakyti prieštaringą Baroko žmogaus sielos tikrovę.“

Tiek paminkle Dabužiuose, tiek Anykščiuose įrašyta Sirvydo gimimo data – 1578 metai (mėnuo ir diena nežinoma, krikšto įrašas nėra surastas). Dabar gimimo data nurodoma 1580 arba apie 1580 metus. Data patikslinta pagal Romoje dirbusio jėzuito istoriko Pauliaus Rabikausko paskelbtus duomenis, suradus Sirvydo studijų Rygoje pradžioje jo paties nurodytą faktą, kad jam tuo metu buvo 19 metų. Tad 2030 metais sukanka 450 metų nuo K. Sirvydo gimimo. Iki šio jubiliejaus lieka 5 metai, o greta šio didžiojo jubiliejaus yra 2029 ir 2031 m. kitos labai svarbios Sirvydo gyvenimo ir kūrybos sukaktys: 2029 m. minėsime Sirvydo svarbiausio veikalo „Punktai sakymų“ I dalies išleidimo 400 metų jubiliejų, o po kūrėjo gimimo 450 metų sukakties 2030 metais iš karto seks jo 400 mirties metinės 2031 metais. Tad 2029, 2030 ir 2031 metai yra mūsų raštijos pradininko ir nemaraus klasiko Sirvydo jubiliejų triptikas. O Anykščiuose bei gimtinėje jam nėra jokios įrengtos ekspozicijos Sirvydui, net Dabužių parapijos salėje nėra jokio paženklinimo, nors ten, parapijos ir bendruomenės renovuotuose namuose, galėtų būti įrengta Sirvydo salė, rengiami renginiai. O Seimo galėtų būti prašoma 2030 metus paskelbti Sirvydo Metais, ar šiais jubiliejaus metais siekti „Anykščiai – Lietuvos kultūros sostinė 2030“ titulo.

Anykštėnai labai brangina ir lanko Seinų katedros koplyčioje poeto ir vyskupo A. Baranausko kapą, gražiai pagerbia Joną Biliūną legendinio smėliakalnio viršūnėje, dėmesingi Vienuolio kapui prie rašytojo namo – muziejaus, bet kažkodėl net nebando išsiaiškinti, kur palaidotas K. Sirvydas – kertinis mūsų lietuvių kultūros asmuo. Lengva ranka galime surasti įrašus internete, kad jis palaidotas po Šv. Jonų bažnyčia, kurios požemiuose nėra nei vieno išlikusio kapo. Žinome, kad Sirvydas penkis metus labai sunkiai sirgo, nėra abejonės, kad jis gyveno profesorių jėzuitų vienuolyno namuose, vadintuose Profesų namais, o garsiausi jėzuitai ten gyveno ir buvo laidojami vienuolyno Šv. Kazmiero bažnyčios kriptose po Didžiuoju altoriumi. Kad Šv. Rašto profesorius Sirvydas buvo vienas garsiausių XVII a. pradžios universiteto profesorių – abejonių jokių, kad po ilgos sunkios ligos visuotinai pripažinta ši garsi asmenybė nebūtų verta amžinojo poilsio Šv. Kazimiero  šventovės centrinėje kriptoje – sunkiai įsivaizduojama. Žinome, kad šventovė po vienuolyno uždarymo XIX a. patyrė milžiniškas permainas: caro laikais šventovė paversta cerkve, sovietmečiu – ateizmo muziejumi. Atkūrus Respubliką, jėzuitai atgavo bažnyčią ir vienuolyną, restauravo ne tik šventovę, bet ir istorines vienuolių profesorių celes, unikalią Profesų namų laiptinę. Po Didžiuoju altoriumi kriptoje restauravo freskas, o surastus palaidotų vienuolių kaulus surinko į bendrą kapą, kurį dengia marmuro plokštė su šiuo lotynišku užrašu:

Tad ši vieta mums ir yra simbolinis rašytojo K. Sirvydo kapas, kuris Šv. Kazimiero kriptoje yra atvertas lankymui kasdien (laiptai į kriptą priešais Didįjį altorių). Bet kasmet rugpjūčio 23 diena anykštėnams turėtų tapti sakralia diena, kurią aplankytume didžiojo mūsų kūrėjo Sirvydo simbolinį kapą, o kartu pabūtume ir šioje šventovėje bei Šv. Jonų bažnyčioje (prie skulptoriaus J. Kėdainio sukurto bareljefo Sirvydui kairės navos pradžioje), kur Sirvydas 10 metų kasdien per Šv. Mišias sakė pamokslus atskirai lietuviams lietuviškai, o lenkams lenkiškai, o didžiulė Akademijos bažnyčia būdavo sausakimša, kur, anot Justino Marcinkevičiaus sukurto Sirvydo poetinio monologo, „čia visos plytos pilnos mano balso“ (iš „Pažinimo medžio“ poemos dalies „Paskutinis Širvydo pamokslas“). Tą dieną galėtume aplankyti ir tik ką naujai restauruotą Sirvydo kiemą Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios kairėje pusėje, užsukti į Sirvydo skverą senamiestyje, o Literatų gatvėje pamatyti dailininkės Eglės Vertelkaitės miniatiūrą, skirtą K. Sirvydui, ir prie Rašytojų sąjungos namų užsukti į Sirvydo gatvę.  Gaila, kad Anykščiai Sirvydo vardu nėra pavadinę nei vienos institucijos, o Sirvydo gatvė mieste yra nuošaly ir mažai kam žinoma. Artėjant K. Sirvydo 2029, 2030, 2031 metų jubiliejų triptikui, gyvybiškai reikia kokybiškos programos didžiojo kūrėjo aktualinimui nacionaliniu mastu. – Vytautas Balčiūnas