Pristatome skulptorių Vytautą Tallat-Kelpšą.
Menininkas žinomas kaip monumentaliosios skulptūros, antkapinių paminklų, mažosios plastikos, keramikos, aliejinės ir akrilinės tapybos, piešinių ir grafikos lakštų kūrėjas. Tačiau pirmiausia save laiko skulptoriumi, mėgstamiausia medžiaga – akmuo, o tapyba – greito atsipalaidavimo priemonė.
V. Tallat-Kelpša nuo 1980 m. dalyvauja įvairiose parodose Lietuvoje ir užsienyje, jau tris dešimtmečius vadovauja Panevėžio dailės mokyklai. Jo skulptūros darbai puošia įvairių pastatų interjerus Panevėžyje, Kupiškyje, Šiauliuose, Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos vidiniame kiemelyje – 18 memorialinių lentų žymiems Lietuvos žmonėms atminti, taip pat yra sukurta daug antkapių bei mažosios plastikos darbų. Pastatyti 3 paminklai Panevėžio ir Ramygalos miestų aikštėse. V. Tallat-Kelpša yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 1995 m. 1998 m. išrinktas labiausiai nusipelniusiu panevėžiečiu meno srityje.
Skulptorius surengė 14 personalinių kūrybos parodų Lietuvoje ir užsienyje, yra virš 50 grupinių parodų dalyvis. Dalyvavo projekte „Skulptoriai skaito Donelaitį“. Jo darbą yra įsigijęs Lietuvos Nacionalinis dailės muziejus, Mersino (Turkija) šiuolaikinės skulptūros galerija, Kalmaro (Švedija) jūreivystės mokykla, Neuhagen bei Berlin savivaldybė, nemažai darbų yra privačiose kolekcijose įvairiose šalyse.
Didelę dalį kūrybinės veiklos užima tarptautinių akmens skulptūros simpoziumų rengimas (surengti 6 tarptautiniai akmens skulptūros simpoziumai) ir dalyvavimas juose. Skulptorius yra dalyvavęs 15-oje simpoziumų Lietuvoje ir 12-oje užsienyje (Švedijoje, Italijoje, Turkijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Latvijoje).
Menotyrininkai jo kūrybą vertina kaip keliasluoksnę, daugiaplanę, išsiskiriančią harmoninga formos ir turinio tradicinės plastikos plėtote, realistine vaizdo stilistika. V. Tallat-Kelpšos skulptūrai būdingas mastelio ir proporcijų žaidimas, skirtingų medžiagų raiškos kalba.
V. Tallat-Kelpša atvirauja: „Mano kūryboje dominuoja dvi temos. Jos neskaidomos ir dažnai traktuojamos kartu. Tai gamta ir žmogus, mano darbuose daug simbolikos, sąsąjų su biblija, graikų mitais. Kūryba nuolat kinta ir tai susiję su laiku, savo ištakų, gyvenimo prasmės permąstymu.
Mane neramina estetiškumo mene išnykimas ir netgi mėgavimasis bjaurastimi. Kita blogybė, mano galva, tai amato praradimas, naujausios technologijos žudo sielą, išnyksta mokėjimas „padaryti“ meno kūrinį savo rankomis, visi skubame, darome daug, po to išmetame.“
Skulptorius įsitikinęs, kad tikroji meno paskirties – šviesti, pakylėti žmogų, rodyti jam kelią.
Parodoje „Žemės druska“ pristatomos dvi V. Tallat-Kelpšos skulptūros: „MedžioToja“ (2017) ir „Plant Mortem“ (2018).
„Plant Mortem“ / medis, kulkos / 102 cm / 2018 Šis darbas sukurtas specialiai parodai „Memento mori“ Panevėžyje. Tai bandymas suderinti gyvybės ir mirties simbolius. Augalas besistiepdamas aukštyn subrandina mirtį sėjančius vaisius-kulkas. Savo darbu kviečiu stabtelti ir susimąstyti, kur einame, ką sėjame ir kokius tai duos vaisius. Ar išties mums to reikia, gal reikia permąstyti mūsų vertybes?
„MedžioToja“ / medis, gilzės / 105 cm / 2017 Toja-tai tiesiog žodžio medžiotoja pabaiga arba mano įsivaizduojama demoniška medžioklės deivė. Nesu didelis medžioklės priešininkas tik noriu, kad tai būtų daroma labai atsakingai. Kuriant šią skulptūrą man svarbiau buvo jos forma, siluetas, detalės nei idėja, nors būtent idėja ir nulėmė medžiagų pasirinkimą. Panaudojau klijuotą medį ir medžioklinio šautuvo šovinių gilzes.
