Kamilė Kalibataitė „Apie knygų leidybą ir spaudos įdomybes“
Sausio 26 d. Anykščių akademijoje svečiavosi Kamilė Kalibataitė…………………………………
Pristatydamas viešnią p. Kamilę Kalibataitę, rašytojas Rimantas Vanagas sakė, kad ne atsitiktinai knygų leidybos ir spaudos atstovė skaitys šiandien paskaitą. Juk Anykščiai – ne tik rašytojų kraštas, bet ir knygos šventovė, juk iš mūsų gražaus krašto, iš Sirvydų kaimo prie Dabužių kilęs ir Konstantinas Sirvydas.
Kamilė sakė, kad knygai paskyrė visas savo studijas ir pajuokavo, kad norint per akademinę valandą pasidalinti sukauptomis žiniomis bus nelengva, praktiškai gausis visiškas reziumė…
Knygos atsirado su rašto atsiradimu, jų paskirtis buvo komunikuoti, skleisti žinią. Skaidrėse pamatėme Akmeninę knygą, sveriančią 760 kg….Bėgant laikui, suprasta, kad forma turi keistis, taip pas šumerus atsirado molinės lentelės, pas egiptiečius papirusai.
O įdomiausias knygas pasauliui dovanojo viduramžiai, kuomet buvo sukurta stipri bazė ir pagrindas knygų leidybai. Ir pati lektorė sakė, kad jai pačiai to laikotarpio knygos yra pačios įdomiausios. Tuomet knygos buvo neįkainojama vertybė, knyga buvo prilyginama gyvuliams. Knygos buvo rankraštinės, jas rašydavo vienuoliai – skriptoriai, paskyrę knygų perrašymui visą savo gyvenimą, o pačios knygos rašymas trukdavo 3-4 metus. Tuomet knygos buvo be viršelių, žmogus, įsigijęs ją, pats nuspręsdavo kaip ją įrišti. Tai buvo dirva savo turtų pademonstravimui: knygos puoštos auksu, dramblio kaulu, rubinais ir smaragdais. Kolekcionieriai dabar už tokias knygas moka milžiniškus pinigus. Taip buvo iki XV amžiaus.
XVI a. Johanas Gutenbergas paspartino knygų leidybą, apimtis padidino ištobulintas spaudos presas. Knygų kiekis išaugo iki 200-300 vnt. per metus. Su šių dienų apimtimis, žinoma, juokingas kiekis, bet tada tai buvo daug ir labai paspartino švietimo sklaidą.
Lektorė pasakojo, kad ir tuomet ir dabar 60 proc. knygos vertės sudarydavo popierius. O popierių gamindavo iš skudurų, senų rūbų: juos maldavo, mirkydavo, džiovindavo, presuodavo… viršeliams jau imta naudoti gyvulių oda. Prabangiausias dalykas – negimusių veršelių oda, o kaip pavyzdį p. Kamilė pasakė, kad Harvardo universitetas turi 3 knygas, įrištas į žmogaus odą…
XIX a. dar spartėjo knygų leidyba. Atsirado traukiniai, žmonės leisdavosi į ilgas keliones, knyga tapo puikiu palydovu, skaitymo poreikis labai išaugo.
Kalbant apie nūdienos tiražus ir populiariausias knygas, lektorė paklausė, kokia gi perkamiausia knyga pasaulyje? Pasigirdus atsakymui, kad Biblija, p. Kamilė įteikė dovanų, „Petro ofsete“ spausdintų knygų.
Knygomis buvo apdovanotas ir akademijos studentas, žinojęs atsakymą į klausimą, kurioje šalyje žmonės skaito daugiausia? Buvo nesunku: ten, kur daugiausia gyventojų – Indijoje.
Atspėjo akademijos klausytojai, kad perkamiausių dešimtuke turėtų būti ir „Haris Poteris“, bei „Da Vinčio kodas“. Keistumas tame, kad pirmaujant Biblijai, šios pastarosios knygos bažnyčios yra uždraustos…
Kalbėjom ir apie rašytojų pajamas. Grubiai tariant, knyga – doleris, tai galima įsivaizduoti, kokia turtinga „Hario Poterio“ autorė, kurios knygų išleista per keliasdešimt milijonų.
p. Kamilė daug dirba ties faksimile. Faksimilė – tai daryti tą patį, panašų, legali artifakto kopija. Atvežė mums parodyti K. Donelaičio „Metus“. Padaryta taip,kad net rankos virpa vartant: išgautas net knygos kvapas, nebekalbant apie siūlų dysnius, puslapių apsitrynimą… Ir labai svarbus įvertinimas, ši knyga gavo aukso medalį, kurį skiria Lietuvos ūkio ministerija. Tai buvo pirmas knygos, kaip produkto,apdovanojimas.
Dabar Kamilė dirba su M. Mažvydo „Katekizmu“ , sakė, kad labai taupiai leidžiama jai naudotis originalu ir tai stovint už nugaros apsaugininkams. Savo darbo prasmę mato tame, kad kultūriniai šaltiniai turi išlikti ir būti prieinami. Ir už savaitės, vasario 9 d. knyga bus pristatyta plačiajai visuomenei. Knygų mugėje Vilniaus universiteto bibliotekos stende p. Kamilė pasakos knygos mylėtojams apie faksimilę, leis pavartyti savo unikalaus darbo, trukusio net ketverius metus, produktą.
Paskaitos pabaigoje diskutavome, kad galbūt ne pačios vertingiausios knygos yra reitingų viršūnėse, kad pasaulis iškreiptas, bet „ jį tokį padarėme mes patys“ – sakė mūsų viešnia. Bet kuriuo atveju – skaityti yra gerai, tai jau progresas, turtėja mūsų žodynas, pasaulio suvokimas.
Judita Skačkauskienė
