Anykščių menų centro kolektyvas tobulino kvalifikaciją Šeduvoje ir Panevėžyje

Pirmoji kelionės stotelė – rugsėjo mėnesį duris atvėręs žydų istorijos muziejus „Dingęs Štetlas“ (Štetlas jidiš kalba reiškia miestelį, kuriame gyvena žydai. Tokių miestelių Lietuvoje buvo kone 200, po 1941 metų neliko nei vieno). Išskirtinis muziejus iškilo po 10 kruopštaus darbo metų. Vyriausioji kuratorė Sandra Petrukonytė, kuratorės Inga Makarkova ir Živilė Tamulionytė mus supažindino su visoje Lietuvoje ir Šeduvoje gyvenusių žydų likimu, štetlo gyventojų kultūra, tradicijomis bei istorija.

Pasivaikščiojome devyniose muziejaus galerijose. Ekskursiją pradėjome tumpu įžanginiu filmu, pasakojančiu štetlų istoriją; keliavome į Turgaus galeriją, kur susitinka amatai, prekyba, skirtingos profesijos, kultūra ir pilietiškumas; leidomės trimis skirtingais maršrutais – sekėme Šeduvos žydų bendruomenės pėdomis: per jų svajones ir viltis, religinį gyvenimą iki tragiškų Antrojo pasaulinio karo įvykių; išvydome Knygos tautos galeriją, kurioje pasigrožėjome autentiškais išlikusių sinagogų fragmentais ir dekoratyviniais elementais; Holokausto galerijoje susipažinome su istoriniu kontekstu: Pasaulio tautų teisuoliais, nacių ir vietinių kolaborantų rankomis sunaikinta Šeduvos žydų bendruomene; galų gale, išvydome Šeduvos štetlo ir šimtų kitų Lietuvoje gyvavusių štetlų atminimui skirtą ekspoziciją bei instaliaciją „Veidai iš praeities“.

Muziejaus parodose, pasitelkiant fotografijas, miestų žemėlapius, rašytinius įrašus ir vaizdo įrašų liudijimus, kuriuose Šeduvos žydų palikuonys dalijasi savo šeimų gyvenimo istorijomis, atkuriamas štetlo pasaulis. Įkvėpti interaktyvių ekspozicijų, nauju kampu pažvelgėme ir į vieną savo padalinių – Kurklių sinagogą. Sukaupta geroji patirtis pagelbės dar įtraukiau įveiklinant objektą.

Nuoširdžiai dėkojame kuratorėmis Sandrai, Ingai ir Živilei už išsamius pasakojimus ir vertingas patirtis. Džiaugiamės užmezgę glaudų ryšį ir tikimės bendradarbiauti ateityje!

Vėliau stabtelėjome Panevėžio miesto dailės galerijoje. Aplankėme Vilniaus dailės akademijos Keramikos katedros parodą „Daugiabalsė žemė“, skirtą katedros 95-ių metų sukakčiai ir nuolatinę ekspoziciją „Minkant šamotą: pasaulio ir Lietuvos keramika dešimtajame dešimtmetyje“. Pastarojoje parodoje džiaugėmės išvydę anykštėnės Elenos Laurinavičiūtės garso keramikos skulptūras. Prisiminėme šių kūrinių parodą, Anykščių koplyčioje veikusią nuo gruodžio 4 iki sausio 10 dienos.

Paskutinė kelionės stotelė – Stasio Eidrigevičiaus menų centras „Stasys Museum“. Čia apsilankėme edukacijos erdvėje „Vaikų miško paviljonas“ ir parodoje „Hommage à Čiurlionis“. Pagarbą M. K. Čiurlioniui S. Eidrigevičius išreiškia eksponuodamas kur kas daugiau įvairaus žanro kūrinių. Pamatėme, jog Stasys su Čiurlioniu kalbasi ir gyvenimo, ir kūrybinėje kelionėje. Regėtų paveikslų temos skiriasi, tačiau įsitikinome, jog menininkai pasaulį suvokia itin panašiai.