Angelų muziejuje atidaryta tapytojos Džinos Jasiūnienės paroda „rAŠtai“

08 Vas Angelų muziejuje atidaryta tapytojos Džinos Jasiūnienės paroda „rAŠtai“
Print Friendly, PDF & Email

Vasario 7 d. Angelų muziejuje–Sakralinio meno centre atidaryta tapytojos Džinos Jasiūnienės parodos „rAŠtai“.

 

Nuotraukos Anykščių menų centro

 

Raštas yra simbolių sistema, naudojama komunikacijai ir žodinei informacijai saugoti. Tačiau raštas taip pat yra ir pati seniausia dekoro priemonė. Ornamentas yra vienas iš pirminių elementų, kuriais žmogus išreiškia savo grožio pajautimą, pasaulio  harmoniją. Ornamentas – universali kalba, būdinga visoms tautoms.

 

Savo darbuose Džina Jasiūnienė ornamentą siekia individualizuoti, sukurti savo asmeninę ženklų kalbą. Savo raštą ji kuria ant jau ir taip raštuotų fabrikinių  audinių, tarsi norėdama jį perrašyti iš naujo, suteikti jam kitą, asmeniškesnę, prasmę. Toks rašto perkūrimas autorei tolygus vertimui iš vienos kalbos į kitą, kuomet pergrupuojant tuos pačius simbolius sukuriami nauji žodžiai, turintys kitas reikšmes.

 

Autorė apie savo kūrybą

 

Jeigu reiktų savo kūrybą apibūdinti vienu sakiniu, sakyčiau, kad tai savotiška tekstilės ir tapybos jungtis. Nors esu baigusi būtent tekstilės studijas, tapyba yra ta sritis, kuri visada mane ypatingai traukė. O kaip tekstilininkė, visada be galo žavėjausi įvairių pasaulio tautų etnografiniu palikimu, rankų darbo audiniais, kilimais, siuvinėjimais. Aistringai kolekcionuoju knygas apie pasaulio tekstilę, ir kiekvieną kartą jas atsivertus pajuntu įkvėpimą sukurti kažką naujo. Savo tapybai aš naudoju namų apyvokos reikmėms skirtus raštuotus audinius, kurie užtempti ant porėmio visiškai praranda savo pirminę buitinę paskirtį ir tampa savarankiškais meno kūriniais. Kitaip nei tapyba ant lygaus audinio (pvz.: šilko ar drobės), ornamentuoto audinio panaudojimas suteikia papildomų galimybių arsenalą. Viena pagrindinių mano meninės raiškos priemonių ir yra ornamentas. Būtent ornamento dėka, jį keičiant ir transformuojant spalvos pagalba, yra sukuriamas daugiasluoksniškumo įspūdis, kuris tampa papildomu prasmės nešėju. Kurdama šiuos “sluoksniuotus” ornamentus naudoju įvairių pasaulio tautų etnografinius motyvus – nebūtinai tiesiogiai – tai gali būti tik užuominos savo forma ar spalva. Tokiu būdu, jungdama ir maišydama juos tarpusavyje kuriu taikų dialogą tarp skirtingų pasaulio kultūrų, ieškau universalios meninės kalbos, suprantamos tiek rytiečiams, tiek vakariečiams.