Trečiasis parodos autorius – Vilniaus dailės akademijos profesorius, skulptorius Arvydas Ališanka. Lietuvoje skulptorius yra surengęs 11 personalinių parodų. Nuo 1988 m. jis dalyvauja grupinėse parodose, simpoziumuose Lietuvoje ir jau viešėjęs dvidešimtyje pasaulio šalių. A. Ališanka yra gavęs ne vieną tarptautinį apdovanojimą, o 2006 m. įvertintas Lietuvos dailininkų sąjungos „Auksiniu ženkliuku“.

A. Ališanka aktyviai dalyvauja Šv. Jono gatvės galerijos vykdomuose skulptūros projektuose, bronzos liedinimo simpoziumuose. Jau keletą metų menininkas kuria žemės meno ir ugnies skulptūras.

Pagrindinis kūrybos motyvas – gamta ir žmogus. Kūrinių kompozicija asociatyvi, metaforiška, paradoksali, forma konstruktyvi, abstrahuota, būdinga išryškinta medžiagos faktūra, archajiško apdorojimo įspūdis. Kūriniai archajiškų, gamtai artimų formų, ryškus pagoniškas pasaulėvaizdis.

Žmogaus forma yra atspirties taškas menininko kūryboje. Tą pačią temą – žmogaus siluetą kartoja vis kitaip, suranda vis kitokį, naują plastinį sprendimą. Ar tai būtų iš mažų bronzinių šakelių sudėta žmogaus figūra, ar didžiulė iš šiaudų. Žmogaus kūnas tampa sudėtine skulptūros dalimi, o pats žmogus – skulptūros stebėtoju ir dalyviu, taip skulptūra tampa interaktyvi, kviečianti dalyvauti.

Savo kūryboje A. Ališanka naudoja tradicines medžiagas: bronzą, akmenį, medį, kurias šiuolaikiniai skulptoriai ignoruoja. Medžiagos, per kurias skulptorius bando susiliesti su gamta, tai – akmuo, medis, gintaras, šiaudai, ledas, sniegas, veltinis.

Parodoje „Žemės druska“ pristatomi trys skulptoriaus darbai – „Jau saulelė vėl atkopdama…“ (2012), „Ir paukštelių balsuos yr didei stebuklinga…“ (2011) ir „Dirva“ (2013).