Maloniai kviečiame į susitikimą su Dievo tarno Alfonso Lipniūno beatifikacijos bylos postulatoriumi kunigu Vitalijumi Kodžiu.
Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, 16 val. Angelų muziejuje-Sakralinio meno centre (Vilniaus g. 11, Anykščiai).
„Niekas neturime žemėje pastovios vietos. Esame keleiviai. Visi turime keliauti Dangaus keliu. Ir turime daryti viską, kad mūsų žemę vis labiau apšviestų Dangaus šviesa, visi žmonės taptų žmoniškesni“, – taip savo atsiminimuose rašė Dievo tarnas kun. Alfonsas Lipniūnas, tam tikra prasme keleiviu išlikęs ir po savo mirties.
—
A. Lipniūnas (1905–1945) – dvasininkas, profesorius, ateitininkas. Dievo tarnas, neįtikęs tuomečiams naciams, savo paskutines dienas leido Štuthofo koncentracijos stovykloje.
Ten, kaip ir Lietuvoje, stiprindamas žmonių dvasią, kun. A. Lipniūnas buvo laikomas pirmuoju ir pagrindiniu Štuthofo konclagerio dvasinio gyvenimo gaivintoju. Jis pirmasis lageryje išdrįso aukoti šv. Mišias. Negana to, rūpinosi kitų sakramentų teikimu, buvo įsteigęs savotišką slaptą vietos parapiją.
Nuo 1945‑ųjų sausio 25 d. iki kovo 11 d. kun. A. Lipniūnas ėjo mirties žygį. Sunkiai sirgdamas dėmėtąja šiltine ir plaučių uždegimu, jis tų pačių metų kovo 28‑ąją Pucko ligoninėje mirė ir buvo palaidotas šio miestelio kapinėse.
Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas kreipėsi į keletą vyskupijos kunigų, kad būtų pasirūpinta kun. A. Lipniūno palaikų pergabenimu. Į tai atsiliepė tik monsinjoras Juozapas Antanavičius. 1989 m. kun. A. Lipniūno palaikai artimųjų iniciatyva ir tuomečio katedros klebono mons. J. Antanavičiaus rūpesčiu buvo iškilmingai perkelti į Lietuvą ir rugsėjo 12‑ąją palaidoti Panevėžio katedros šventoriuje.