Senųjų medinių sinagogų žemėlapis vis dar skylėtas, bet nuolat kintantis – atrasti ir atpažinti senąsias medines sinagogas šiandien nemenkas, bet prasmingas iššūkis.
Medinių sinagogų statyba – visos Rytų Europos žydų architektūros specifika, tačiau šiandien daugiausia jų randama Lietuvoje. Galima manyti, kad pirmosios medinės sinagogos Lietuvoje kūrėsi kartu su dar LDK laikais čia atsikrausčiusiomis pirmosiomis žydų bendruomenėmis.
Istorikė Akvilė Naudžiūnienė pabrėžia – vietos kontekste medinės sinagogos nėra išskirtinės, nes daugelis čia statytų maldos namų ar kitų pastatų taip pat buvę mediniai, tačiau žydų diasporai medinė sinagoga – neįprastas ir unikalus reiškinys.
Menotyrininkė Rūta Ostrovskaja taip pat pažymi, kad Lietuva išsiskiria medinių sinagogų skaičiumi ir yra vienintelė valstybė, kurioje šis paveldas tebėra išlikęs: „Yra išlikusių 17 medinių sinagogų – tai tikrai unikalus atvejis Europoje. Tel Avivo universitete saugomi modeliai, atskiros dalys, lubos, sienų fragmentai, dekoro detalės, bet pas mus dar tebestovi pastatai. Labai svarbu juos išsaugoti.“
Anot dr. A. Naudžiūnienės, dabartinė sinagogų vertė daugiausia pasireiškia per istorinę atmintį. Nors visos išlikusios medinės sinagogos dabar nebeatlieka savo funkcijos, renovuojamų ar kitaip įveiklinamų sinagogų pavyzdžiai sužadina vaizduotę, kaip viskas buvo tada, kai sinagoga veikė kaip svarbus bendruomenei pastatas. Istorikė išskiria du pavyzdžius – Kurklių ir Veisiejų sinagogas, kurios gali pažadinti vaizduotę.
Kviečiame peržiūrėti dokumentinį vaizdo pasakojimą „Medinės sinagogos – unikaliausia žydų paveldo dalis Lietuvoje“
Kurklių sinagogą galite išvysti nuo 4:13, 22:04 ir 26:37 minutės.
Kūrybinė komanda: Ugnė Gavelytė, Kostas Kajėnas, Martynas Stankevičius, Domantas Kaminskas.
Lietuvių
