Rugsėjo 14 d. Koplyčioje – Pasaulio anykštėnų kūrybos centre  pristatyta vieno iškiliausių XX a. Lietuvos menininkų: skulptoriaus, tapytojo, piešėjo, poeto, Nacionalinės premijos laureato – Vytauto Šerio (1931–2006) tapybos, monotipijų ir piešinių paroda „SUGRĮŽIMAS“. Parodoje eksponuojami kūriniai iš dailininko šeimos rinkinio. Renginio metu taip pat vyko edukacinis užsiėmimas.

 

Dalyvavo dailėtyrininkas dr. Viktoras Liutkus, prof. Arvydas Šaltenis.

 

Koncertą-edukaciją vedė Saulė Šerytė (mecosopranas), Donaldas Račys (fortepijonas).

 

Nuotraukos Anykščių menų centro

 

 

 

Apie Vytautą Šerį

 

Mokėsi Troškūnų (Anykščių r.) progimnazijoje, 1950 m. baigė Panevėžio I berniukų gimnaziją. 1950–1956 m. studijavo Vilniaus dailės institute, įgijo dailininko tapytojo ir skulptoriaus išsilavinimą.

 

1957–1965 m. V. Šerys dirbo Vilniaus mokslinėse restauracinėse dirbtuvėse, „Dailės“ kombinate. 1965–1994 m. jis buvo Vilniaus keturmetės vaikų dailės mokyklos (nuo 1990 m. – Justino Vienožinskio vaikų dailės mokyklos) mokytojas, 1996–2001 m. dėstė Vilniaus dailės akademijoje skulptūrą.

 

V. Šerys išgarsėjo kaip medinių skulptūrų meistras, vėliau ėmė tapyti. Dailininko kūryboje nėra praeities kultūrų tradicijų ar lietuvių liaudies meno atspindžių, išskyrus nebent tapybos spalvų paletę. Amžininkai pastebėjo, kad visos asociacijos, plastinės vizijos jam gimdavo, stebint paprasčiausią medžio kontūrą ar padangėje sklendžiančio paukščio siluetą.

 

V. Šerio kūrybai būdinga laisva kompozicinė sandara, raiški tūrio ir erdvės sąveika, dažniausiai grubi faktūra. Joje nebuvo realios tikrovės formų. Dailininko piešiniuose vyravo tradicinė lietuvių ekspresionistinės tapybos spalvų gama: nuo prislopintos rudos bei mėlynos iki švelniai žalios ir pilkos. Ypatingu turtingumu jose išsiskirdavo toniniai deriniai, pasižymintys subtiliausių atspalvių gausybe, netikėtomis variacijomis.

 

Plačiau skaitykite čia