„Menas neturi būti gražus, simpatiškas, jis turi būti aktualus ir verčiantis mąstyti. Menininko tokia dalia, kad turi stengtis minimaliai perlipti per savo kartą ir atsiliepti būsimoms kartoms“. – sako Rytas Jonas Belevičius, vienas iš šiuo metu Angelų muziejuje-Sakralinio meno centre eksponuojamos skulptūros parodos „Žemės druska“ skulptorių.

Rytas Jonas Belevičius gimė 1963 m. spalio 18 d. Ruolaičiuose. Mokėsi M. K. Čiurlionio meno mokykloje, 1982 – 1990 m. studijavo skulptūros specialybę Valstybiniame dailės institute (dabar VDA). Aktyvus Lietuvos dailininkų sąjungos ir Skulptūros sekcijos narys nuo 1999 m. LDS skulptorių sekcijos pirmininkas 2008-2015. Parodinėje veikloje skulptorius dalyvauja nuo 1999 m. , jo darbai eksponuoti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. R. J. Belevičius yra eilės konkursų nugalėtojas, nuo 2010 m. aktyvus dalyvis ir konkursų laimėtojas bronzos liedinimo simpoziumų projekte „Skulptoriai skaito Donelaitį”.

Menininkas taip pat yra stambių skulptūros projektų kuratorius. 2012 metų projektas „Mainai” – mažosios skulptūros kolekcija sudaryta iš Lietuvos autorių darbų – buvo pristatyta didžiuosiuose Lietuvos miestuose. R. J. Belevičius rengė tęstinį 2014 – 2018 skulptūros projektą – bronzos liedinimo simpoziumai – parodos „Laisvės ribos” skirtą paminėti Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo 100 metų jubiliejui.

R. J. Belevičius – gerai pažįstamas Lietuvos numizmatams. Jo sukurtos proginės monetos, medaliai – daugelio kolekcininkų rinkiniuose. Išleistos įvairios proginės monetos. Proginės 500 litų auksinė, 50 litų sidabrinė ir 1 lito monetos, skirtos „Žalgirio mūšio 600 metų sukakčiai“ 2010 m. Autorius yra sukūręs sidabrinių 50 litų monetų, skirtų įvairiausioms sukaktims. Skulptorius dalyvauja paminklų kūrimo konkursuose. Šiais metais dalyvavo paminklo Adolfui Ramanauskui-Vanagui konkurse.

Parodoje „Žemės druska“ pristatoma R. J. Belevičiaus skulptūra „DUONELAIČIO MIKROSCHEMA“ (2013)

„DUONELAIČIO MIKROSCHEMA“ / bronza / 2013 „2013 m. vasarą keliavau po Karaliaučiaus kraštą. Bandžiau surasti, pajausti Donelaičio dvasią. Radau „ištrintus“ čia gyvenusius žmones. Mačiau, kaip „formatuojama“, trinama senoji likusi kultūra, ją paverčiant kažkuo svetimu. Ir Donelaičio atminimas čia palaikomas neabejingų, iš Lietuvos atvykusių. Kaip parodyti to nelaimingo krašto ir Donelaičio problemą? Gamtos, istorijos, žmogaus gyvenimo ciklai, kaip ir duonos paruošimas yra užprogramuoti procesai, kurie atrodo tokie paprasti, tačiau amžini. O monumentaliems ženklams sukurti reikalingi paprasti, amžini objektai.“ Rytas Jonas Belevičius