Jau galėdami Jus pakviesti aplankyti parodą gyvai pristatome dvyliktąją šioje parodoje dalyvaujančią skulptorę – Astą Vasiliauskaitę.

A. Vasiliauskaitė Gimė 1961 m. Kaliningrade, mokėsi Kaliningrado meno mokykloje. 1975 m. kartu su šeima atvyko gyventi į Lietuvą, mokėsi Kauno meno mokykloje. 1986 m. baigė skulptūros specialybę Valstybiniame Dailės institute. Nuo 1986 metų autorė dirba kūrybinį darbą, dalyvauja parodose ir meno komisijose, aktyviai dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje, rengia personalines parodas. Autorės darbų yra įsigiję Nacionalinis dailės muziejus ir Kaliningrado katedros muziejus.

Skulptorė Asta Vasiliauskaitė. Asmeninio A. Vasiliauskaitės archyvo nuotrauka.

Menininkė kala skulptūras iš granito, marmuro, lieja iš bronzos, skaptuoja iš ąžuolo. Kuria dideles lauko skulptūras ir mažosios plastikos darbus, medalius, piešia. Skulptorė nevengia žmogaus figūros, portreto; tai įrodo jos sukurtos skulptūros „Moteris su vėduokle“, „Ilgesys“ iš granito, „Kristus“ ir „Marija“ iš marmuro (Kauno Prisikėlimo bažnyčia), antkapinės skulptūros, portretai atminimo lentose, medaliuose; jautrus šiltas Tėvo Stanislovo portretas iš ąžuolo, autoportretas su rankomis (bronza); išraiškingos rankų skulptūros tiek iš medžio „Tiltas“, tiek iš marmuro „Namaste“.

Parodoje „Žemės druska“ pristatoma A. Vasiliauskaitės skulptūra „LIETUVIŠKAS SŪRIS“ (1996).

„LIETUVIŠKAS SŪRIS“ / granitas / 37x30x13cm / 1996 „Man sunku rašyti apie save, lengviau jau akmenis tašyti. Taip jau susiklostė, kad artimiausia medžiaga – akmuo-granitas. Parodoje eksponuojamas darbas „LIETUVIŠKAS SŪRIS“. Mūsų kaimo dvasia, lietuvių liaudies pasaulėžiūra, išmintis, isikūnijusi kasdieniškume, paprastuose, „nepaprastuose“ daiktuose stebina, džiugina, palaiko. Tie lobiai yra neišsemiami.“ – sako Asta Vasiliauskaitė

A. Vasiliauskaitė siekia išsaugoti tautiškumą, lietuvių mentalitetą ir nepasiduoti peršamoms globalizmo idėjoms. Dalyvaudama Kvadrienalėje skulptorė palietė jai aktualią temą daiktai – saugantys žmonių atmintį ir išliekantys žmonių atmintyje. „Kiekvienas daiktas išlaiko žmogaus energetiką. O kai kurie daiktai net gali keisti istoriją“ („Kepurė“, „Šlepetės“, „Marškiniai“/granitas). Šią temą labai gražiai pratęsia skulptorės darbai skirti lietuviškajam identitetui („Lietuviška duona“, „Lietuviškas sūris“ /granitas; „Lekiai“/ bronza).

Skulptorė iš akmens iškalė ir keletą antkapinių angelų figūrų. Angelų muziejuje yra dvi Astos Vasiliauskaitės skulptūros, abi iš medžio, tačiau stilistiškai labai skirtintingos. Pirmoji „Malda“ – besimeldžiančio angelo figūra, antroji „Angelas“ – moderni lakoniška.

Asta Vasiliauskaitė, „Angelas“, medis, 1991

Skulptorė iš akmens iškalė ir keletą antkapinių angelų figūrų. Angelų muziejuje yra dvi Astos Vasiliauskaitės skulptūros, abi iš medžio, tačiau stilistiškai labai skirtintingos. Pirmoji „Malda“ – besimeldžiančio angelo figūra, antroji „Angelas“ – moderni lakoniška.

Asta Vasiliauskaitė. „Malda“ , medis, 1991