Anykščių menų centras | Anykščių miesto šventė. Algimanto J. Švėgždos parodos atidarymas 

Anykščių miesto šventė. Algimanto J. Švėgždos parodos atidarymas

23 Lie Anykščių miesto šventė. Algimanto J. Švėgždos parodos atidarymas
Print Friendly, PDF & Email

Liepos 22 d.,šeštadienį, atidaryta Algimanto Jono Švėgždos paroda ,,..esu gamtos dalis“, kuri veiks visą rugpjūtį.

Renginį pradėjo Anykščių kultūros centro etnografinio ansamblio ,,Valaukis“ moterys. Vadovė Regina Stimburienė. Skambėjo Antano Baranausko ,,Anykščių šilelis“.

Šios parodos sumanytojas ir kuratorius, Algimanto Švėgždos geras draugas dailininkas, profesorius Arvydas Šaltenis, kurio dėka ši gausi paroda pasiekė Anykščius. Išsamiai menininko kūrybą pristatė dailėtyrininkas Viktoras Liutkus. Į renginį tiesiai iš oro uosto atskubėjo ir dailininko sūnus Martynas Švėgžda von Bekker.    

 

Nuotraukos Anykščių menų centro

 

Trumpa biografija:

– Tapytojas, grafikas, piešėjas;

– Gimė 1941 m. Kelmėje. Mirė 1996 m. Berlyne.

– 1967 m. baigė tapybos studijas LTSR valstybiniame dailės institute.

– Nuo 1973 m. dalyvavo parodose.

– 1978–1981 m. Vilniaus dailės instituto piešimo katedros dėstytojas.

– Nuo 1982 m. po inkstų transplantacijos iki mirties gyveno Berlyne.

– Kūrinių yra Lietuvos ir užsienio muziejuose, privačiose kolekcijose.

 

Apie kūrybą

 

Rimtas ženklas, nurodantis menininko svarbą yra tai, kad jo kūriniai yra gana gausiai kopijuojami mėgėjų. Ypač brandžioji kūrybos dalis, kur meistriškas piešinys jungiasi su akylu, ilgu, giliu gamtos stebėjimu. A. Švėgždos darbai yra gražūs ir kiekvienam suprantami, tik to supratimo gilumas gali labai skirtis. Nė vienas žiūrovas nepasakys „aš irgi taip galėčiau“. Niekas nepabūgs bet kurio dailininko darbo kabinti ant sienos. Tačiau išklausius visas bičiulių pasakojamas ir paties menininko gausiai prirašytas istorijas (dienoraščiai, laiškai, piešinių paraštės), akivaizdu, kad su miesčioniškumu, dekoratyvumu, paviršutiniškumu Algimanto Švėgždos kūryba turi labai jau nedaug bendro.

 

Dailininko kūryba skyla į du etapus: lietuviškąjį ir vokiškąjį. Juos atskiria 1982 metais atlikta inkstų transplantacijos operacija. Vėliau menininko gyvybė priklausė nuo skausmingų dializės procedūrų. Jis buvo priverstas gyventi Berlyne. Du periodai skiriasi kaip diena ir naktis. Studentiški metai kupini formos ieškojimų, jauno žmogaus žaismo, noro priešintis taisyklėms, eksperimentavimo, vėlesni – paremti darbu iš natūros, susiję su egzistenciniais klausimais, fizine kančia, baime, išminties ieškojimu.

 

Pradžioje Švėgždos tapyboje matyti mokymosi pratimai: dailininkų (A. Gudaitis, I. Piekuras, M. T. Rožanskaitė, P. Picaso, P. Cezzane‘as, V. Van Goghas, P. Gaugenas), krypčių (puantilizmas, popartas, hyperrealizmas), madų (hipių idėjos, naujos technologijos) įtakos. 1973–1979 metai sietini su „Ketveriukės“ grupės veikla, kurioje dar dalyvavo Arvydas Šaltenis, Kostas Dereškevičius ir Algimantas Kuras. Grupės nariai pasaulį vaizdavo be pagražinimų.

 

Lemiamu kūrybos posūkiu aprašomas kūrinio „Autoportretas su moliūgu“ (1977 m.) tapymas. Menininkas atsigręžia į darbą iš natūros, kas buvo reta to laiko dailėje. Ilgainiui atsiveria Švėgždos kaip piešėjo pašaukimas, kuris vėlesniuose kūriniuose pasiekia jautraus piešinio tobulumo, pakylėtumo, kartais paslėpto sentimentalumo.

 

Plačiau skaitykite nuorodoje.